Paieškos rezultatai: osteopatija

Ką gydo osteopatija?

Susirgę, pajutę skausmą dažniausiai pradedame gydyti tai, ką skauda – galvą, nugarą… Tačiau retai pagalvojame, kad tai gali būti pokyčių arba organizmo bėdų požymiai. Žmogaus kūnas atsimena kiekvieną savo gyvenimo akimirką, todėl ligos priežastis gali būti visai ne ten, kur jaučiamas skausmas.

Pavyzdžiui, galvos skausmas gali atsirasti dėl seniai įvykusios uodegikaulio traumos, o nugaros skausmas gali būti sukeltas nusileidusio žarnyno ar netaisyklingos inkstų padėties arba vaikui gali stokoti dėmesio dėl gimdymo metu suspaustų galvos ar kryžkaulio kaulų.

Kiekvieno žmogaus sveikatos bėdos ir jų simptomai yra individualūs, tačiau yra terapijų, kurios gali būti bendros, padedančios palaikyti ar pagerinti sveikatos būklę.

Iš kur kilo osteopatija?

Tai, kad osteopatija yra veiksmingas ir vertingas metodas rodo šios terapijos egzistavimo trukmė – osteopatijos ištakos siekia 1800 metus. Gydytojas Andrew Tayloras Stillas, per Misūryje siautusią meningito epidemiją tragiškai praradęs tris savo vaikus, pradėjo ieškoti kitokio medicinos modelio, kuris būtų efektyvesnis gydant nuo įvairių ligų.

Gydytojas dešimtmetį gilinosi į žmogaus anatomiją, atsirandančias ligas ir jų priežastis. Visa tai tyrinėdamas jis sukūrė teoriją – kaip laisvas skysčių srautas įvairiose organizmo sistemose leidžia kūnui pasveikti.

Gydytojui itin sekėsi taikyti savo teoriją gydant raumenų ir kaulų ligas, taip pat tam laikotarpiui įprastas ligas (tokias kaip tuberkuliozė, plaučių uždegimas ir vidurių šiltinė).

Būtent Andrew Tayloro Stillo atlikti tyrimai yra osteopatinės filosofijos pagrindas šiandien. 

Kas yra osteopatija?

Osteopatija – neinvazinė terapija, atliekama specialiais rankų judesiais.

Osteopatijos tikslas – pagerinti sveikatą ir bendrą savijautą, manipuliuojant ir stiprinant kaulų bei raumenų sistemas.

Ši terapija dažnai naudojama kaip papildoma priemonė jau taikomam medicininiam gydymui. Osteopatija dera su vaistais ar kineziterapija, stiprina ir papildo šių gydymo metodų poveikį.

Osteopatijos efektyvumas jau yra įrodytas įvairiais pasaulinio masto tyrimais, todėl ši terapija kasdien tampa vis populiaresnė ir paklausesnė.

Osteopatija – viena iš sparčiausiai augančių sveikatos priežiūros profesijų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vis labiau įsitvirtinanti Lietuvoje.

Ką gydo osteopatija?

Šią terapiją atlieka gydytojas osteopatas, kuris pagrindinį dėmesį sutelkia į žmogaus sąnarius, raumenis ir stuburą.

Osteopatai efektyviai gydo nugaros, kaklo, galvos skausmus, kaulų ir raumenų traumas, išvaržas, širdies ir kraujagyslių ligas bei šalina kitas sveikatos problemas, lėtinius susirgimus.

Gydymu siekiama teigiamai paveikti viso kūno nervų, kraujotakos ir limfinę sistemas.

Suaugusiesiems osteopatija dažniausiai taikoma patyrus traumas ar kenčiant radikulito tipo skausmą juosmens srityje, ja gydomi stuburo ir sąnarių skausmai, reumatas. Dažnai į gydytojas osteopatas būna itin naudingas patiriant nugaros skausmus.

  Jo priežasčių yra daug, tačiau gydytojas osteopatas siekia atkurti sveiką struktūrą, nes tik tada praeina ir skausmas. Stuburas labai susijęs su vidaus organais (nuo stuburo eina daugelis nervų atšakų), todėl atkūrus taisyklingą stuburo padėtį, galima pagerinti kitų organų veiklą.

Kada geriausia pasinaudoti osteopatija?

Sveiko žmogaus organai ir audiniai yra tam tikros formos, konsistencijos, temperatūros ir yra paslankūs kitų organų atžvilgiu. Jei juose prasideda patologiniai pokyčiai, keičiasi ir organų ypatybės – jie gali nusileisti, padidėti, pakeisti konsistenciją.

Bet koks pokytis vienoje sistemoje (kaulų ir raumenų, nervų ar psichikos) sukelia pokyčių ir kitose. Todėl osteopatija ligą  vertina kaip viso organizmo pokytį. Dažnai ligos atsiradimo vieta būna gana toli nuo skaudamos vietos ar organo, kurio veikla sutrikusi.

Osteopatija taikoma daugelio ligų atveju, gydant ar šalinant:

  • traumų ir operacijų pasekmes
  • galvos skausmą ir svaigimą (įvairias etiologijas)
  • kaklo, nugaros, juosmens skausmą
  • tunelinius sindromus
  • neurozę, miego sutrikimus
  • skoliozę, plokščiapėdystę
  • kaulų ir raumenų traumas
  • kryžkaulio traumas
  • neuralgiją, neuritą, radikulitą
  • smegenų kraujotakos sutrikimus
  • intrakranijinę hipertenziją
  • virškinimo trakto funkcinius susirgimus
  • išvaržas
  • širdies ir kraujagyslių ligas
  • kvėpavimo takų ligas
  • hormonų sutrikimus
  • lytinės funkcijos sutrikimą
  • cistitą, šlapimo nelaikymą
  • sinusitą, ostitą
  • kai kuriuos regos sutrikimus (trumparegystę, žvairumą ir t. t.).

Tad osteopatija – be jokių medikamentų taikoma terapija – padeda ne tik pagerinti sveikatą, viso kūno būklę (ne vien sužeistą ar kitaip paveiktą jo dalį), bet ir bendrą savijautą, atsirandančią nuo prasto miego ar kasdien patiriamo streso.

 

osteopatija klaipedoje osteopatija klaipedoje
lietuvoje edukacija chiropraktika lietuvoje edukacija chiropraktika
osteopatijos paslaugos ostemeda osteopatijos paslaugos ostemeda
A stasiulio reabilitacijos klinika osteopatija A stasiulio reabilitacijos klinika osteopatija
geriausi osteopatai klaipedoje lietuva geriausi osteopatai klaipedoje lietuva
kaip veikia trakcija kaip veikia trakcija
kudikiams osteopato kaina kudikiams osteopato kaina
osteopatas klaipeda osteopatas klaipeda
skoliozes osteopatinis gydo ligas skoliozes osteopatinis gydo ligas
manualine terapija nugaros gydytojas manualine terapija nugaros gydytojas
ostemedos klinika osteopatu paslauga ostemedos klinika osteopatu paslauga
kineziterapeautas osteopatas klaipeda kineziterapeautas osteopatas klaipeda
fizioterapija osteopatinis gydymas fizioterapija osteopatinis gydymas
osteopatijos centras osteopatai osteopatijos centras osteopatai
osteopatas klaipedoje osteopatas klaipedoje
osteopatija klaipeda osteopatija klaipeda
osteopatijos kainos atsiliepimai osteopatijos kainos atsiliepimai
skausmo gydymas balanso atstatymas osteopatas skausmo gydymas balanso atstatymas osteopatas
osteopatija kas tai osteopatija kas tai
chiropraktas klaipeda ostemeda chiropraktas klaipeda ostemeda

Kaip atliekama osteopatija?

Pasitelkę gilias žmogaus fiziologijos bei anatomijos žinias, gydytojai osteopatai randa pirminę skausmo priežastį ir priverčia organizmą sveikti.

Tai pasiekiama aktyvinant apsaugines organizmo jėgas ir imunitetą. Praktikuojančių gydytojų osteopatų rankų jautrumas yra 200 kartų didesnis už kitų žmonių, todėl jie rankų prisilietimais atskleidžia tikrąsias ligų priežastis ir vietas.

Osteopatai liesdamiesi rankomis vertina raumenų tonusą, įtempimą, padėtį, sąnarių judrumą. Gydytojas osteopatas yra išlavinęs rankos  išlavintos tiek, kad užčiuoptų menkiausią normos neatitikimą. Tiek diagnostika, tiek gydymas yra švelnus, neskausmingas.

Minkštieji audiniai koreguojami masažuojant, o sąnarių problemos – tempimo technika ir specifiniais ritmingais judesiais. Sąnario padėtis gali būti koreguojama ir stumtelėjimu.

Osteopatų taikomos technikos apima tempimą, švelnų spaudimą ir pasipriešinimą – kiekvienas iš šių judesių yra itin svarbus laikantis pagrindinių osteopatijos principų.

Šimtmečius žinoma, kad pagal osteopatijos filosofiją egzistuoja keturi pagrindiniai principai:

  1. Kiekviena kūno dalelė prisideda ir palaiko bendras kūno funkcijas.
  2. Reikia išsaugoti ir palaikyti natūralų kūno skysčių (t. y. limfmazgių, kraujagyslių ir kt.) srautą.
  3. Kūno fizinė, emocinė, socialinė, dvasinė ir pažintinė sistemos veikia išvien – tai yra tarpusavyje susiję ir turi veikti harmoningai, kad užtikrintų gerą sveikatą.
  4. Nepatirdamas apribojimų ir suvaržymų, kūnas gali išgyti pats.

Ką dar svarbu žinoti apie osteopatiją?

Labai dažnai osteopatija prilyginama kitiems medicinos metodams, ypač chiropraktikai ir kineziterapijai.

Profesionalūs osteopatai nesiginčyją – šios gydymo metodikos turi panašumų, tačiau turi ir skirtumų, kuriuos naudinga žinoti.

Osteopatija ir chiropraktika. Abi šios sritys turi bendrų panašumų – malšina įvairiose kūno vietose atsiradusį skausmą, gydo sužeidimus. Abiejų tikslas yra suteikti praktinį gydymą, kuris palengvintų sąnarių, raumenų, nervų įtampą, padėtų kūnui ar atskiriems jo audiniams išgyti.

Tačiau yra esminis skirtumas – chiropraktikai daugiausia dėmesio skiria stuburo būklei ir jo funkcionavimui, naudoja gydymo technikas, nukreiptas į nugaros ar kitų kūno dalių korekciją, o osteopatas gydo įtraukdamas ir minkštuosius audinius, kūno skysčius, atkreipdami dėmesį į tai, kaip viskas veikia kartu. Be to, chiropraktikai dažnai naudoja specialius įrankius ar instrumentus, o osteopatai – vien savo prisilietimus (tiek ligų diagnostikai, tiek gydymui).

Osteopatija ir kineziterapija. Tai irgi panašūs gydymo būdai, nes kineziterapija, kaip ir osteopatija, turi panašią paskirtį – padėti žmonėms atgauti judėjimo laisvę, kuri dėl ligos ar traumos buvo prarasta, malšinti skausmus ir sužeidimus. Tačiau pati gydymo metodika – skiriasi, labiausiai tuo, kad kineziterapija gali apimti papildomas priemones, mankštą, procedūras (ultragarsą, šilumos taikymą, elektrinę stimuliaciją ir pan.). O osteopatija – visiškai natūrali terapija, kurios metu osteopatas nesiūlo vartoti jokių medikamentų, nenaudoja jokių instrumentų.

Teigiama, kad ir taikomi kartu šie gydymo metodai puikiai veikia. Įvertinti ir pasirinkti gydymo metodą mes paliekame savo pacientams, o atsakomybę už osteopatijos kokybę ir efektyvumą prisiimame sau. Neabejojame, kad tik skirdamas pakankamai dėmesio savo kūnui, žmogus galės džiaugtis geresne savijauta ir sveikata.

 

Osteopatas Klaipėdoje – Osteopatija Klaipėdoje – Reabilitacijos centre Ostemeda





    Osteopatija

    Efektyvus osteopatinis gydymas

    intro 2
    Anda Polna 2

    Osteopatija gydo kurtumą

     

    Reabilitacijos centro „Ostemeda” gydytoja osteopatė Daina Keršytė padėjo „Vakarų Ekspreso” žurnalistams išsiaiškinti naujagimių kurtumo problemą ir galimus metodus jai spręsti. Straipsnyje atskleidžiama, kad kuo anksčiau vaikams diagnozuojami klausos sutrikimai, tuo didesnį gydymo efektyvumą galima pasiekti, o osteopatija – vienas efektyviausių metodų tai padaryti.

    Skaitykite pilną straipsnį mūsų svetainėje arba atsiųskite pdf versiją.

    Vaikų gydymas osteopatija

     

    Osteopatija gerina judrumą visame organizme (slanksteliuose, vidaus organuose, kaukolės kauluose, kraujagyslėse). Ten, kur ribojami judesiai, silpnėja kraujo apytaka, todėl ir susergama. Vaikai nuolat juda, auga ir jie dar neturi lėtinių judesių blokų, tad osteopatai pašalina dabartinius blokus ir nukreipia vaiko augimą ir vystymąsi teisinga linkme.

    Kraujotakos blokai gali atsirasti ne tik vaikui augant, bet dar būnat motinos įsčiose arba gimdymo metu. Motinos pilve vaisius patiria pirmą nepageidaujamą spaudimą, įtampą. Gimdymo metu kūdikiui dėl mechaninio poveikio gali deformuotis galva, nervų sistema.

    Vaikams osteopatija taikoma esant pogimdyminėms traumoms, elgesio ir dėmesio sutrikimams, sutrikus vystimuisi, taip pat esant skoliozei, plokščiapėdystei:

    • šalinant gimdymo traumų pasekmes;
    • gydant encefalopatiją;
    • neurozę;
    • dėmesio sutrikimą;
    • vėluojantį psichomotorinį vystymąsi;
    • neurologines problemas;
    • galvos skausmus;
    • hipertenzinį ir hidrocefalinį sindromą;
    • skoliozę;
    • plokščiapėdystę;
    • dažnas peršalimo ir skrandžio bei žarnyno ligas;
    • autizmą;
    • VCP.

    Su vaikais dirba šioje srityje ilgalaikę patirtį turintis gydytojas osteopatas, kuris mielai pakonsultuos Jus ir pasiūlys optimalų ir visiškai neskausmingą gydymo kursą. Kreipkitės į klinikos registratūrą, kad jau šiandien užsiregistruotumėte konsultacijai.

    Reabilitacija po traumos

    Reabilitacija po traumos

    Po sunkios traumos – aplinkinių nuostaba: kodėl nešlubuoji?

    „Dabar mano gyvenimas suskirstytas iki kojos traumos ir po jos“, – juokiasi klaipėdietė Kristina, prieš gerą pusmetį patyrusi net du tos pačios kojos lūžius. Trauma, operacija ir ilga reabilitacija perkainavo užimtos moters vertybes, o padėję atsigauti profesionalūs specialistai greitai pastatė ant kojų, sukeldami aplinkinių nuostabą.

    Lūžius sutvirtino varžtais

    Kristinos trauma gruodžio pradžioje sutapo su sūnaus gimtadieniu. Kaip tobula mama ji stengėsi pasveikinti sūnų, jau ruošėsi nukasti sniegą, kai paslydus prie namų trakštelėjo koja ir aptemo akyse iš skausmo. Dar iš pradžių bandė save raminti, kad trauma nėra rimta ir net planavo, kaip pasiekti darbą. Žieminiame bate tinstanti koja paskatino surinkti greitosios medicinos pagalbos numerį.

    Kai ligoninėje pasakė apie kojos lūžį, pradėjau verkti, nes mintyse sukosi mintys apie suplanuotus darbus“, – prisiminė pašnekovė.

    Paaiškėjo, kad koja lūžo dvejose vietose ir būtina skubi operacija. Lūžusi blauzda buvo sutvirtinta geležiniais varžtais. Po šešių savaičių, ištraukus koją iš langetės, apžiūrėjęs gydytojas liepė stotis ir eiti. „Žinoma, nepaėjau, susmukau iš skausmo, o gydytojas reagavo: „Esate nepakanti skausmui?“ Gydytoją nustebino mano prašymas skirti reabilitaciją“, – pasakojo pacientė.

    Užgauta gydytojo replikos, Kristina kitą dieną padėjo ramentus į šalį ir bandė eiti sukandusi dantis iš skausmo. Traumuota koja sutino ir pamėlo, kiek vėliau buvo diagnozuotas nervinių šaknelių uždegimas. Be to, atsirado baimė minti koją.

    Osteopatiją prilygino magijai

    Pradėjus reabilitacijos kursą reabilitacijos centre „Ostemeda“ visi specialistai, pamatę Kristinos koją, gerokai nustebdavo: iš langetės išimta koja neturėtų būti pamėlynavusi, sutinusi ir skausminga. Po savaitės intensyvios reabilitacijos koja atgavo pirmykštę išvaizdą. Specialistai Kristiną pamokė, kaip po truputį pratinti koją prie kūno svorio, kaip teisingai ją remti vaikštant.

    Vieną didžiausių įspūdžių moteriai paliko pirmą kartą išbandyta gydytojo osteopato konsultacija. „Po operacijos vieta pjūvio vietoje buvo nejautri, skausminga. Gydytojui ant tos vietos uždėjus rankas, pajutau, kaip sklinda šiluma, minkštėja audiniai aplink randą, laisvėja kojos raiščiai. Stebuklas!” – įvertino Kristina.

    Viena bėda nevaikšto – tuo įsitikino ir pašnekovė, kai jai dar šlubčiojant su ramentais kojos traumą patyrė ir septyniolikmetis sūnus. Šis, be įprastos reabilitacijos, taip pat išbandė osteopatiją. „Magas“, – taip paauglys reagavo jau po pirmos gydytojo osteopato konsultacijos. Po jos vaikinas gana greitai pamiršo traumuotos kojos skausmą, baimę vaikščioti ir šlubčiojimą. Pasak Kristinos, pavydu, kad Vokietijos senjorai osteopato konsultacijomis gali naudotis nemokamai kas kelis mėnesius.

    Aplinkiniai stebėjosi pažanga

    „Taip, už osteopato konsultacijas ir kai kurias reabilitacijos procedūras primokėjau, bet be jų, spėju, dar ir šiandien šlubuočiau. Visų procedūrų kompleksas ir reabilitacijos intensyvumas padėjo greitai atsistoti ant kojų. Klinikoje su daugeliu pacientų susidraugavome, tad susitikus koridoriuose jie stebėjosi tokia greita mano pažanga: atėjau su ramentais, o išėjau pasišokinėdama. 

    Džiaugiuosi pakliuvusi į geras rankas, nes kai beveik po trijų mėnesių gydymo ir reabilitacijos grįžau į darbą, turėjau visiems teisintis, kodėl nešlubuoju. Kai palyginau savo traumą su kolegės, patyrusios panašią, tik lengvesnę, supratau, kad vertėjo investuoti pinigus į savo sveikatą“, – džiaugiasi reabilitacijos centro pacientė Kristina.

    Reabilitacija po onkologinės ligos

    Reabilitacija po onkologinės ligos

    Grįžti į pilnavertį gyvenimą po vėžio padėjo reabilitacija

    Klaipėdietės Kristinos Ivasij istorija gal būtų susiklosčiusi kitaip, jeigu ne krūties vėžiu sirgusi mama. Vos pilnametystės sulaukusi dukra tapo jos agonijos liudininke. Beveik po 20 metų prie krūties užčiuopusi gumbą, Kristina žinojo – vėžys, tačiau delsė kreiptis į medikus.

    Užkoduotas brokas

    „Mano mamos, kuri taip pat sirgo krūties vėžiu, istorija nebuvo sėkminga“, – pasakojimą pradeda Kristina. Jai tuomet buvo 19 metų, kai 45-etei mamai diagnozavo vėžį. Nors II stadijos vėžys buvo išplitęs, gydytojai pateikė optimistinę prognozę dėl pagijimo, tuo labiau, kad mama nusprendė rinktis radikalų kelią – pašalinti ligos apimtą krūtį. Kai vėžys persimetė į antrąją krūtį, suvaldyti ligos nepadėjo net eksperimentiniai vaistai. Po poros metų Kristinos mama užgeso.

    Kristina vėžio diagnozę išgirdo sulaukusi 39-erių. Jai buvo diagnozuota trečioji ligos stadija su išplitimu į limfmazgius. „Kai mama mirė, jaučiau – aš tai turiu! Net žinojau, kad Pelenės istoriją primenantis lūžis įvyks apie 40 gyvenimo metus. Bijojau tos ligos, tad sąmoningai neidavau tikrintis“, – prisimena pašnekovė.

    Kristinai buvo įsirėžę mamos žodžiai, kad jei nebūtų operavusi krūties, būtų išgyvenusi ilgiau. „Užkoduotas brokas“, – taip moteris vertina savo ligą, sužinojusi, kad paveldėjo onkologinę ligą prišaukiantį geną. Trijų vaikų šeimoje užaugusi moteris – vienintelė, paveldėjusi šį geną.

    Žinia apie vėžį – kurorte

    Kristina prisiminė, kad porą metų iki ligos pradžios jausdavo maudimą širdies plote. Jį „nurašydavo“ magnio trūkumui. Krūties savityra nuramindavo, tačiau širdies nerimu dėl galimo krūties vėžio pasidalydavo su gyvenimo draugu.

    „Naktį negalėdavau užmigti, vis norėdavau vaikščioti, nors dieną galėjau miegoti po 5 ar 6 valandas neatsibusdama. Vėliau naktinius pasivaikščiojimus papildė chalvos valgymas kilogramais – svoris neaugo, nors iki tol buvo nemažų svorio pokyčių“, – pasakojo moteris.

    Iki 30 metų ji svėrė 80 kilogramų, o nelaiminga meilė juos sudegino iki 49. Paskui dešimtmetį moteris buvo liekna.

    Birštone su draugu atostogavusi Kristina po atpalaiduojamo masažo pasijuto nekaip – įsiskaudėjo nugara. Sportuojančią ir aktyvią moterį prieš tai prajuokino specialistės pastaba apie surakintas mentes. Susiruošus į baseiną, ranka netyčia nuslydo žemyn ir užčiuopė gumbą. „Kaip čia tas implantas atsidūrė? – toptelėjo Kristinai. – Pala, koks implantas?! Aš jų neturiu!“ Perbalusiu veidu antrosios pusės ji paprašė paėjėti nuošaliau, tada pridėjo jo ranką prie šono: „Tai yra tai, apie ką kalbu dvejus metus“.

    Delsė kreiptis pagalbos

    Grįžusi namo K.Ivasij į gydytojus nesikreipė, nors skausmas vis labiau stiprėjo. Auglys – didžiulis raudonas gumbas po pažastimi – matėsi net vizualiai. Tiesa, padaryti kraujo tyrimai apie pavojingą ligą nesignalizavo – jie buvo puikūs. Prasitarus kolegėms, šios spaudė Kristiną pasitikrinti privačiai, taip išvengiant ilgo laukimo pas šeimos gydytoją, tačiau ji užsispyrė nemokėti už praneštą blogą žinią. Pralaužti nuostatos ledus padėjo draugė medikė.

    Iš 10 patikrintų moterų tik vienai nustato krūties vėžiu – tokia, kažkur aptikta statistika save guodė Kristina prieš vizitą pas krūtų onkochirurgą Algirdą Kasiliauską. Nors viduje žinojo, kokia yra tiesa. Po išsamių tyrimų gydytojas patvirtino Kristinos spėjimus. „Mane ištiko isterija. Siūliau gydytojui išsipjauti vėžį arba pati jį išsiplėšiu“, – savo reakciją prisiminė moteris.

    Gydytojas nuraminęs: „Nebijok, po chemoterapijos vemsi, plaukai nuslinks, bet jie ataugs, o vaistų nuo vėžio aš turiu“. Pakratydama papurusius plaukus, Kristina juokiasi, kad gydytojas dabar jos nepažintų – po chemoterapijos blondinė šviesiais plonais plaukais virto papurgalve tamsiaplauke garbane.

    Sumaištį kėlė praeitis

    Kelionėje su vėžiu Kristiną lydėjo nuostabūs gydytojai. Ji kaip strėlė praėjo visus reikiamus gydytojus, atliko tyrimus. Laukė chemoterapijos kursas ir operacija. Tačiau moters viduje atgijo praeities nuostatos ir su mamos mirtimis susijęs nepasitikėjimas gydymo rezultatais. Taip moteris atsidūrė psichologo kabinete.

    „Kriokiau 1,5 valandos, turbūt apkaltinau visą pasaulį už tai, kas man nutiko. Kitą dieną nusiraminau ir išsiruošiau į pirmąją chemoterapiją“, – pasakojo Kristina, kuriai paskui tapo įprasta prieš kiekvieną chemoterapiją apsilankyti pas psichologę.

    Iki tol neturėjusiai nė vienos operacijos, lūžio ar rimtesnio sveikatos sutrikimo, pirmoji chemoterapija Kristinai pasaulį nudažė juodai. Lūžis pozityvesnio požiūrio link įvyko po kelių seansų. Atlaikyti ir nepasiduoti padėjo šeimos, draugų ir kolegų palaikymas.

    Nors iki tol optimistiškai reagavusi į gydytojų onkologų prognozes, vaikų neturinti Kristina prisipažįsta, kad vos nepalūžo po apsilankymo privačioje vaisingumo klinikoje. Gydytojos ginekologės reakcija atėmė viltį pasveikti. Atsitiesti ir nepasiduoti blogiausiam scenarijui padėjo draugė.

    Požiūrį pakeitė reabilitacija

    „Kai pavargsi, aš tave paleisiu“, – Kristina pasakė mylimam vyrui prieš operaciją.

    Nors moteriai rekomendavo pašalinti tik vieną krūtį, ji pasirinko kraštutinį variantą – šalinti abi. Neprisileido minties dėti implantus. Priešingai nei mama, neslėpė savo pasirinkimo. O kaip reagavo mylimas vyras? „Man svarbiausia, kad būtum sveika. Manau, kad šiuos žodžius tokiu metu norėtų išgirsti kiekviena moteris“, – pasidžiaugė pašnekovė, juokais savo antrąją pusę vadinanti laimėtu aukso puodu.

    Šiandien ji drąsiai kalba apie krūtų implantų operaciją ir negalėjimą iki šiol priimti savo pasikeitusio kūno. Iš pradžių ji net prausdavosi užsimerkusi, o save vadino Frankenšteinu. Pakeisti požiūrį į savo kūną padėjo reabilitacija.

    Kristina neslėpė skeptiško požiūrio į reabilitaciją. Kartą atidžiau pasižiūrėjusi į veidrodį, nustebo vietoj tiesios kaip styga moters pamačiusi persikreipusią, sulinkusią žmogystą. Tuomet prisiminė kolegos patarimą negailėti pinigų reabilitacijai, darančiai stebuklus su žmogaus kūnu. Tiesa, su sąlyga – pasirinkti tinkamus specialistus.

    Kūną pažadino osteopatija

    Gydytoja patarė kreiptis į natūraliais sveikatinimo metodais garsėjantį reabilitacijos centrą „Ostemedą“. Kristina prisimena, kaip centro darbuotojai kantriai įkalbinėjo išbandyti vis naujas procedūras. Taip, bijanti vandens moteris, įsidrąsino išbandyti vertikalias vonias, ir net laisvąjį kybojimą.

    Didžiausią įspūdį moteriai paliko apsilankymas pas gydytoją osteopatą Dalių Žostautą: „Gydytojas vis liepia ką nors spausti, atpalaiduoti, paskui pabeldė į smakrą, o mano galvoje sukirbo mintis: „Alio, alio, garažas? Pradėk dirbti, nemiegok!“ Pajutau, kaip mano kūnas reaguoja į gydytojo judesius ir supratau: radau vietą, kur man tikrai padės. Viduje kirbėjo mintis: gydytojai išgydė mano kūną, bet „susirinkti detales“ savo galvoje turiu pati. Iki tol nesugebėjau priimti savęs pasikeitusios“.

    Po osteopato konsultacijos Kristina pagaliau išdrįso pažvelgti į savo naująją krūtinę, kurią ignoravo daugiau nei pusmetį. Pasak pašnekovės, po krūties vėžio ne viena moteris susiduria su psichologinėmis problemomis, panikos atakomis. Suvaldyti pastarąsias Kristinai padėjo būtent reabilitacija.

    Atrado kasdienybės džiaugsmą

    Po reabilitacijos moteris atrado paprastų dalykų džiaugsmą: kaip gera rąžytis, kaip smagu išsitiesti visu ūgiu, nesaugant operuotų vietų. Pasak jos, reabilitacija gerokai palengvino grįžimą į pilnavertį gyvenimą, tad lieka tik apgailestauti, kad valstybė tam iki šiol skiria per mažai dėmesio.

    Praėjus metams po gydymo kurso pabaigos, paklausta, kas pasikeitė jos gyvenime, optimizmu trykštanti Kristina juokiasi: „Naktimis nebevalgau chalvos! Iki tol iš savęs reikalaudavo daugiau nei reikėdavo. Ir kai manyje vėl įsijungia perfekcionizmas, stabdau save. Jei anksčiau mėgau bėgti prieš traukinį, dabar renkuosi patogiai važiuoti“.

    Reabilitacijos paslaugos

    Ostemeda reabilitacijos paslaugos
    Dažnai po vizito pas reabilitologą, procedūrų tenka laukti dar ilgą laiką… Laukimo metu sveikatos būklė tik prastėja, o to pasekoje reabilitacija prailgės ir aišku kainuos brangiau! Tad kviečiame DABAR kreiptis į reabilitacijos centrą Ostemeda, nes:
    • Įdiegta pacientų valdymo sistema ir neteks laukti eilėse;
    • Specialistas priims ir atliks procedūras iškarto;
    • Dirba profesionalų komanda;
    • Naudojamos klasikinės reabilitacijos procedūros, integruojant osteopatiją, manualinę terapiją ir kitas efektyvias metodikas;
    • Naujausios technologijos ir natūralūs gydymo būdai.
    Atvykę į reabilitacijos centrą Ostemeda rasite visas paslaugas, kurios padės Jums pasijusti geriau. Mes gydome ligų priežastis, o ne simptomus!
    ❗Reabilitacijos paslaugos yra komapensuojamos ir iš TLK (Teritorinių ligonių kasų)

    Apie mus



    Apie mus

    Reabilitacijos centras "Ostemeda"

    Gydome vaikus ir suaugusiuosius, teikiame reabilitacijos paslaugas, siūlome natūraliųjų metodų sveikatinimo programas. Mūsų reabilitacijos centras yra vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurios specializacija – gydyti ligų priežastis, o ne simptomus.

    Inovatyvūs sprendimai

    Reabilitacijos centro gydytojai nuolat tobulina naujas  ir pritaiko patikrintas natūraliosios medicinos ir reabilitacijos metodikas darbe su pacientais. Mūsų specialistai  svariai prisideda prie natūralaus gydymo metodų: osteopatijos, homeopatijos, fitoterapijos plėtros ir tobulinimo, konsultuoja ir vadovauja atliekant mokslinius bei diplominius darbus. „Ostemedos”  gydytojų pasiekimai  yra nagrinėjami tarptautinėse konferencijose , kur gydytojai skaito pranešimus ir pristato gydymo metodų inovacijas

    Gydymo metodai

    Taikydami pažangius ligų diagnostikos ir gydymo metodus, vertindami žmogaus organizmą kaip vieningą sistemą, mes nustatome ir šaliname ligos priežastį. Tikslui pasiekti, naudojame specialius tyrimus (VEGA-testas, maisto toleravimo testas, taikomoji kineziologija, kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija ir kt.), kolektyve dirba savo srities profesionalai – gydytojai osteopatai, homeopatai, psichologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai.

    Misija ir vizija

    Mūsų vizija – siekiame tapti geriausia reabilitacijos paslaugas teikiančia gydymo įstaiga Vakarų Lietuvos regione, nes gydymo procese daugiausiai naudojami tik natūralūs sveikatinimo metodai (ergoterapija, fizioterapija, masažas, kineziterapija, osteopatija ir kt.) Misija – teikti kokybiškas reabilitacijos paslaugas, naudojant modernias technologijas ir natūralius gydymo metodus (osteopatija, manualinė terapija, homeopatija, fitoterapija, biodekodavimas ir kt.) Gydome ligų priežastis, o ne simptomus ir nuolat tobuliname savo veiklą, plėsdami teikiamų paslaugų spektrą ir didindami darbuotojų kompetenciją.

    Kaip įtampa buvo transformuota į energiją. Osteopato konsultacija

    Vizitas pas gydytoją Osteopatą

    Po kiek laiko…

    Tęsiame atsiliepimą pacientės, kuri savo įspūdžius aprašė pirmoje dalyje „Kaip įtampa buvo transformuota į energiją. Limfodrenažinis masažas”.

    Kaip jau supratote, likau labai patenkinta savo sprendimu ir vizitu Ostemedos centre. Dar ilgai gerai jaučiausi po limfodrenažinio masažo. Po kiek laiko užsiregistravau pas gydytoją osteopatą. Tiesą pasakius, nusprendžiau išbandyti šio gydytojo paslaugas smalsumo vedama. Aš jauna (vos 33 metai), apart nuovargio, sukelto kasdienės rutinos veiksmų, jaučiuosi gerai. Žinoma, kartais suskausta nugaros apačią, po miego atsikėlus sunkiai išsijudinu, kartais skauda ar svaigsta galvą, kartais silpna po intensyvios dienos. Kam gi to nebūna?

    Aš smalsi, prieš registraciją dar pasidomėjau osteopatijos sąvoka. Pasirodo, osteopato rankos jautrios ir gali nustatyti ligų priežastis kur kas anksčiau nei jos tampa problema. Mane nuramino tai, kad tai mokslo pripažintas gydymo metodas. Eurovaistinės puslapyje perskaičiau, kad osteopatijos tikslas – paveikti tam tikrą organą ar kūno vietą, vien judesiais, be skalpelio priversti patį organizmą pataisyti nukrypimus, aktyvinti, sutelkti vidinius žmogaus išteklius. Patyręs osteopatas – tarsi geras sistemų derintojas. Osteopatija pačių osteopatų apibūdinama kaip širdies, sąžinės ir rankų veikla – kartais net sakoma, kad osteopatas pirmiausia mąsto pirštais. Teigiama, kad gydytojas gali aptikti, suvokti ir teisingai interpretuoti net mažiausius organizmo pokyčius anksčiau, nei jie tampa sunkia liga, juos diagnozuoti pirmiau nei oficialioji medicina ir laboratoriniai tyrimai.

    Kaip vyko mano vizitas?

    Teko pritūpti, pasilenkti, pasisukti, kad nustatytų problemines zonas. Atsigulus stūmiau, traukiau koją, ranką, smakrą, galvą ir pan. Buvo šiek tiek juokinga, bet gydytojas paaiškino, kad mūsų organai sujungti tam tikrais nerviniais kanalais, dar vadinamais meridianais, ir, dirginant atitinkamus raumenis, galima nustatyti sutrikimus.

    Pasirodo, kad mano žarnynas krečia išdaigas, ko pasekmė – užspaudžiamas nervas kaklo srityje ir tai sukelia galvos skausmus. Tiesą pasakius, pavartojus rūkyto maisto, česnakų ar didelį kiekį nesuderinto maisto, nesijausdavau labai gerai, tačiau to net nebūčiau susiejusi. Priskyrė atitinkamus, individualiai mano organizmui reikalingus maisto papildus. Tai pat atliko keletą gana sudėtingų procesų, kad sutvarkytų sėdimo darbo sukeltus padarinius stuburui. Rankų judesiu per pilvo zoną tvarkė, kad menstruacijų simptomai būtų lengvesni. Užsiminė, kad padeda poroms, kurioms labai skausmingas sueities momentas. O tikrai, kiek daug kas, ypač po gimdymo, tyliai kenčia ir nežino kur kreiptis pagalbos. O pagalba gali būti paprastesniu būdu, nei tikimasi. Nepaklausiau, bet galvoju, gal padeda ir tada, kai poros ilgai nori susilaukti vaikučio. Gaila, tai šių dienų tokia aktuali problema…

    Maloniausias momentas buvo, kai kažką darė galvai. Jaučiau, kaip rimsta vidus. Momentą ištryško užspaustos įtampos ašara. Lyg kažkokį mygtuką būtų atjungę, lyg kompiuterį išvalę nuo streso ir blogų minčių. To jausmo, kurį patyriau po procedūros, man labai reikėjo…

    Koks rezultatas? Man draugai sako, tu visa švyti. Tu gal laukiesi? Rašo draugės, kad būna scenarijai, kada šitaip atrodo žmonės: kai įsimyli, kai laukiasi arba trečias variantas mano – neįminta priežastis. Regis, trečią variantą įminiau pati sau – tai rūpestis savimi ir savo kūnu…

    Rekomenduoju. Norisi, kad daugiau ypač jaunų žmonių atrastų osteopatiją ir natūralius gydymo metodus, todėl aprašau ir dalinuosi savo įspūdžiais. Perduodu savo patirties aprašymą Ostemeda centrui. Tegul žinia sklinda kuo plačiau, ypač dabar, kai tradicinė medicinos sistema taip sunkiai prieinama…

    Būkite sveiki ir patenkinti savimi, savo gyvenimu.

    Pacientė, gruodis 2020.

    Reabilitacija po operacijos

    Sėkminga pacientės reabilitacija: „Dabar jau pati galiu susirišti uodegą!“

    Per dieną padarome daug neatsargių judesių. Vienas jų gali tapti lemtingu, kai prireikia kur kas rimtesnio gydymo. Klaipėdietei Laimai nepasisekė dvigubai: po neatsargaus judesio darbe ji atsidūrė ant operacinio stalo, o grįžimą į pilnavertį gyvenimą gerokai apkartino paskelbtas karantinas.

    Vietoj reabilitacijos – internetas

    Po peties operacijos klaipėdietė liko be reabilitacijos. Vietoj pagalbos iš poliklinikos gydytojo sulaukė tik gluminančių patarimų, tad kaip išjudinti operuotą ranką, moteris mokėsi iš socialinio tinklo „Youtube“. Grįžti į pilnavertį gyvenimą pacientei padėjo reabilitacijos klinika „Ostemeda“ uostamiestyje.

    Žodis „karantinas“ Laimai (moters vardas dėl sveikatos apsaugos duomenų pakeistas) dabar prilygsta vos ne keiksmažodžiui. Pokalbio metu moteris ne kartą pakartojo: „Jei būčiau žinojusi, kokioje situacijoje atsidursiu, tikrai būčiau nesioperavusi“.

    Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, osteopatas Andrius Stasiulis tikina, kad jei moteriai traumą sukėlusi priežastis būtų nustatyta kur kas anksčiau, gal iš tiesų būtų neprireikę operacijos.

    Prisimena kaip košmarą

    Neatsargus judesys darbe 49 metų Laimai atsirūgo gerokai vėliau. Ji prisiminė, kaip darbe kilnodama prekes pajuto nestiprų skausmą dešiniajame petyje, tačiau pernelyg jo nesureikšmino. Praėjus metams skausmas intensyvėjo ir vis labiau pradėjo trukdyti kasdieniame darbe.

    Po gydytojo konsultacijos ir padaryto magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo paaiškėjo, kad nuplyšusi dešiniojo peties sąnario sausgyslė. Operacija jai buvo atlikta šių metų vasario pradžioje, paskui laukė reabilitacija.

    Kortas sumaišė šalyje paskelbtas karantinas, gerokai apkartinęs Laimos gyvenimą. Kovo viduryje turėjusi prasidėti reabilitacija buvo nukelta net gegužės mėnesiui.

    „Skausmas buvo didžiulis tiek dieną, tiek naktį. Nežinai, ką gali daryti ir ko reikėtų saugotis. Buvo labai blogai. Ranka prie šono – kaip prilipusi. Tą laiką prisimenu kaip košmarą“, – vienus sunkiausių savo gyvenimo mėnesių prisiminė pašnekovė.

    Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, likti be reabilitacijos tebuvo sunkumų pradžia.

    Chirurgo patarimai glumino

    „Man labai nepasisekė. Mano nedarbingumo pažymėjimą tęsė valdiškos poliklinikos chirurgas. Toji specialistė, pas kurią lankiausi iškart po operacijos, susirgo, tad kreipiausi į kitą gydytoją. Gydymo įstaigoje buvo likęs vienintelis chirurgas, kuris konsultuodavo nuotoliniu būdu. Tačiau iš jo gaudavo tokių patarimų, kad griūk negyvas!“ – pasakojo Laima.

    Moteris prisipažįsta, kad jai net nesmagu garsiai įvardinti nepadorius chirurgo pasiūlymus. Pacientę nemaloniai nuteikdavo ir gydytojo klausimai, kodėl ji išvis operavosi. Tačiau labiausiai moterį šokiravo atsakymas, pasiteiravus, ar gali ranką šildyti. Etikos sumetimais nutylėsime atsakymą.

    „Tokia buvo konsultacija. Buvau šoke. Ką gali paklausti tokio gydytojo?“ – stebėjosi moteris.

    Susisiekusi su operavusiu gydytoju, Laima vadovavosi jo patarimais, o mankštos pratimų ieškojo socialiniame tinkle „Youtube“. Tiesa, savarankiškai sportuojant nuolat lydėjo nežinomybės ir baimės jausmas. Ji bijojo, kad operuota sausgyslė vėl gali nuplyšti. Kiekvieną judesį lydėjo didžiulis skausmas.

    „Neduok Dieve, nenorėčiau, kad gyvenime tokia situacija dar kartą pasikartotų. Esu turėjusi operacijų, bet kad taip…“ – ne kartą pokalbio metu nuskambėdavo moters atodūsis.

    Vyrai šaukė iš skausmo

    Laimos judesiai tapo itin riboti. Ji negalėjo pakelti dešinės rankos. Moteris buvo priversta trumpai nusirėžti plaukus, nes nebeįstengė susirišti uodegos.

    Dar prieš karantiną Laima buvo spėjusi užsiregistruoti privačioje reabilitacijos  paslaugas teikiančioje įstaigoje. Vėliau šiuo sprendimu moteris tik pasidžiaugė.

    „Po karantino, aš jau savaitę vaikščiojau į reabilitacijos užsiėmimus, o mano likimo draugė, su kuria operavomės tą pačią dieną, iš naujo dar tik tvarkėsi dokumentus reabilitacijai gauti. Jei ir aš būčiau pasirinkusi valdišką įstaigą, mano reabilitacija būtų nusikėlusi ne trims mėnesiams, o dar ilgesniam laikui“, – pasakojo ji.

    Reabilitacijos pradžia Laimai buvo itin sunki. Ne jai vieninteliai. Moteris pasakojo, kad tokių kaip ji – likusių be reabilitacijos paslaugų iškart po operacijos – buvo daugybė. Vyrai verkdavę ir šaukdavę iš skausmo, kai specialistai mankštindavo prie netaisyklingos padėties pripratusius raumenis.

    Laimos organizmas taip pat jau buvo prisitaikęs prie netaisyklingos padėties: kiek įstengdavo ranką ji keldavo kartu su pečiu, mentis nebedirbo taip, kaip turėjo.

    Be skausmo ir skaudžių išgyvenimų, Laima patyrė ir finansinių nuostolių. Jei būtų laiku pradėjusi reabilitacija, ji būtų pasveikusi per porą mėnesių. Grįžimas į pilnavertį gyvenimą užtruko dvigubai ilgiau. Tik baigusi pirminės reabilitacijos kursą, kitą dieną ji savo noru grįžo į darbą.

    Jau gali susirišti plaukus

    Po pertraukos operuotą pacientę apžiūrėjęs gydytojas konstatavo, kad padėtis – labai bloga, tad skyrė papildomą reabilitaciją. Taip Laima atsidūrė uostamiesčio reabilitacijos centre „Ostemeda“.

    „Džiaugiuosi, kad ten atsidūriau. Valdiškoje poliklinikoje tikrai nebūčiau gavusi tiek, kiek čia. Ten kineziterapijos salėje gal būtų parodę kelis pratimus visiems bendrai, o čia gavau maksimalų bei individualų dėmesį. Specialistai manimi rūpinosi labai intensyviai. Labai patiko visas kompleksas procedūrų. Iki tol nieko nebuvau girdėjusi apie osteopatiją (diagnostika ir gydymas rankomis – Aut.past.), tad buvo įdomu išbandyti“, – pasakojo pacientė.

    Kaip pasikeitė moters savijauta po pakartotinės reabilitacijos? Laima džiaugėsi, kad dabar operuotąja ranka gali pakelti tiek pat, kiek ir sveikąja.

    „Dabar ranką jau galiu pakelti iki liemens, susirišti uodegą ar net įsisegti segę pakaušyje, – apie padidėjusią judesių amplitudę išdidžiai pasakojo moteris. – Gal skamba vaikiškai, bet kai tavo dešinioji ranka – lyg svetima, labai sunku. Dabar ranka jau nebetrukdo gyventi. Jau galėjau pabaigti išklijuoti tapetais likusią vieną namų sieną, kur remontas buvo pradėtas dar prieš operaciją“.

     _________________________________________________

    Reabilitacijos klinikos „Ostemeda“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, osteopatas Andrius Stasiulis:

    -Kai Laima kreipėsi į mus, jos dešinioji ranka buvo gerokai nusilpusi dėl pavėluotos reabilitacijos, apsunkinto patekimo pas gydytojus. Jau buvo susiformavusi kontraktūra, t.y. sumažėjusi sąnario peties judesių amplitudė.

    Taip, tris mėnesius po operacijos likti be reabilitacijos yra pakankamai ilgas laiko tarpas, priklausomai nuo operacijos vietos bei sudėtingumo. Kada atlikti reabilitaciją, nusprendžia operavęs gydytojas.

    Nuplyšusi sausgyslė ar raumuo yra tik pasekmė. Minėtos pacientės problema buvo ne petyje, o kaklinėje stuburo dalyje, kur buvo užspaustos nervinės šaknelės. Tai sutrikdė šios vietos mitybą bei inervaciją. Būtent dėl šios priežasties net po operacijos moters būklė negerėjo, o karantinas situaciją dar labiau apsunkino. 

    Plyšus raumeniui ar sausgyslei dažniausiai siūloma operuoti, manant, jog tai išspręs visas problemas. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastį, kodėl raumuo ar sausgyslė nuplyšo. Žmonėms trūksta informacijos, kad vien operacija ir tradicinė reabilitacija nepadeda maksimaliai grįžti į visavertį gyvenimą. Kai nustatoma traumos priežastis, net po operacijos grįžimas į pilnavertį gyvenimą būna kur kas greitesnis bei kokybiškesnis.

    Žmogus kasdien padaro apie 10 neatsargių judesių. Neaišku, kuris judesys gali būti tas paskutinis lašas stiklinėje, kai prireikia rimtesnio gydymo ar net operacijos. Sutrikusios sausgyslių mitybos sukeltos problemos prasideda kur kas anksčiau. Padėti sau galima vos pajutus pirmuosius diskomforto, tempimo simptomus ar skausmą, darant tam tikrus judesius ir suskubti ieškoti pagalbos, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Žmogus dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad skausmą sukelia koks nors aptingęs raumuo. Gydytojas osteopatas turėtų nustatyti priežastį, kodėl tas raumuo nedirba ir nustatyti skausmo priežastį. Tai išsiaiškinus dažnai galima padėti pasveikti natūraliais metodais ir net išvengti operacijos.

    Skip to content