Ką gydo osteopatija?
Susirgę, pajutę skausmą dažniausiai pradedame gydyti tai, ką skauda – galvą, nugarą… Tačiau retai pagalvojame, kad tai gali būti pokyčių arba organizmo bėdų požymiai. Žmogaus kūnas atsimena kiekvieną savo gyvenimo akimirką, todėl ligos priežastis gali būti visai ne ten, kur jaučiamas skausmas.
Pavyzdžiui, galvos skausmas gali atsirasti dėl seniai įvykusios uodegikaulio traumos, o nugaros skausmas gali būti sukeltas nusileidusio žarnyno ar netaisyklingos inkstų padėties arba vaikui gali stokoti dėmesio dėl gimdymo metu suspaustų galvos ar kryžkaulio kaulų.
Kiekvieno žmogaus sveikatos bėdos ir jų simptomai yra individualūs, tačiau yra terapijų, kurios gali būti bendros, padedančios palaikyti ar pagerinti sveikatos būklę.
Iš kur kilo osteopatija?
Tai, kad osteopatija yra veiksmingas ir vertingas metodas rodo šios terapijos egzistavimo trukmė – osteopatijos ištakos siekia 1800 metus. Gydytojas Andrew Tayloras Stillas, per Misūryje siautusią meningito epidemiją tragiškai praradęs tris savo vaikus, pradėjo ieškoti kitokio medicinos modelio, kuris būtų efektyvesnis gydant nuo įvairių ligų.
Gydytojas dešimtmetį gilinosi į žmogaus anatomiją, atsirandančias ligas ir jų priežastis. Visa tai tyrinėdamas jis sukūrė teoriją – kaip laisvas skysčių srautas įvairiose organizmo sistemose leidžia kūnui pasveikti.
Gydytojui itin sekėsi taikyti savo teoriją gydant raumenų ir kaulų ligas, taip pat tam laikotarpiui įprastas ligas (tokias kaip tuberkuliozė, plaučių uždegimas ir vidurių šiltinė).
Būtent Andrew Tayloro Stillo atlikti tyrimai yra osteopatinės filosofijos pagrindas šiandien.
Kas yra osteopatija?
Osteopatija – neinvazinė terapija, atliekama specialiais rankų judesiais.
Osteopatijos tikslas – pagerinti sveikatą ir bendrą savijautą, manipuliuojant ir stiprinant kaulų bei raumenų sistemas.
Ši terapija dažnai naudojama kaip papildoma priemonė jau taikomam medicininiam gydymui. Osteopatija dera su vaistais ar kineziterapija, stiprina ir papildo šių gydymo metodų poveikį.
Osteopatijos efektyvumas jau yra įrodytas įvairiais pasaulinio masto tyrimais, todėl ši terapija kasdien tampa vis populiaresnė ir paklausesnė.
Osteopatija – viena iš sparčiausiai augančių sveikatos priežiūros profesijų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir vis labiau įsitvirtinanti Lietuvoje.
Ką gydo osteopatija?
Šią terapiją atlieka gydytojas osteopatas, kuris pagrindinį dėmesį sutelkia į žmogaus sąnarius, raumenis ir stuburą.
Osteopatai efektyviai gydo nugaros, kaklo, galvos skausmus, kaulų ir raumenų traumas, išvaržas, širdies ir kraujagyslių ligas bei šalina kitas sveikatos problemas, lėtinius susirgimus.
Gydymu siekiama teigiamai paveikti viso kūno nervų, kraujotakos ir limfinę sistemas.
Suaugusiesiems osteopatija dažniausiai taikoma patyrus traumas ar kenčiant radikulito tipo skausmą juosmens srityje, ja gydomi stuburo ir sąnarių skausmai, reumatas. Dažnai į gydytojas osteopatas būna itin naudingas patiriant nugaros skausmus.
Jo priežasčių yra daug, tačiau gydytojas osteopatas siekia atkurti sveiką struktūrą, nes tik tada praeina ir skausmas. Stuburas labai susijęs su vidaus organais (nuo stuburo eina daugelis nervų atšakų), todėl atkūrus taisyklingą stuburo padėtį, galima pagerinti kitų organų veiklą.
Kada geriausia pasinaudoti osteopatija?
Sveiko žmogaus organai ir audiniai yra tam tikros formos, konsistencijos, temperatūros ir yra paslankūs kitų organų atžvilgiu. Jei juose prasideda patologiniai pokyčiai, keičiasi ir organų ypatybės – jie gali nusileisti, padidėti, pakeisti konsistenciją.
Bet koks pokytis vienoje sistemoje (kaulų ir raumenų, nervų ar psichikos) sukelia pokyčių ir kitose. Todėl osteopatija ligą vertina kaip viso organizmo pokytį. Dažnai ligos atsiradimo vieta būna gana toli nuo skaudamos vietos ar organo, kurio veikla sutrikusi.
Osteopatija taikoma daugelio ligų atveju, gydant ar šalinant:
- traumų ir operacijų pasekmes
- galvos skausmą ir svaigimą (įvairias etiologijas)
- kaklo, nugaros, juosmens skausmą
- tunelinius sindromus
- neurozę, miego sutrikimus
- skoliozę, plokščiapėdystę
- kaulų ir raumenų traumas
- kryžkaulio traumas
- neuralgiją, neuritą, radikulitą
- smegenų kraujotakos sutrikimus
- intrakranijinę hipertenziją
- virškinimo trakto funkcinius susirgimus
- išvaržas
- širdies ir kraujagyslių ligas
- kvėpavimo takų ligas
- hormonų sutrikimus
- lytinės funkcijos sutrikimą
- cistitą, šlapimo nelaikymą
- sinusitą, ostitą
- kai kuriuos regos sutrikimus (trumparegystę, žvairumą ir t. t.).
Tad osteopatija – be jokių medikamentų taikoma terapija – padeda ne tik pagerinti sveikatą, viso kūno būklę (ne vien sužeistą ar kitaip paveiktą jo dalį), bet ir bendrą savijautą, atsirandančią nuo prasto miego ar kasdien patiriamo streso.
Kaip atliekama osteopatija?
Pasitelkę gilias žmogaus fiziologijos bei anatomijos žinias, gydytojai osteopatai randa pirminę skausmo priežastį ir priverčia organizmą sveikti.
Tai pasiekiama aktyvinant apsaugines organizmo jėgas ir imunitetą. Praktikuojančių gydytojų osteopatų rankų jautrumas yra 200 kartų didesnis už kitų žmonių, todėl jie rankų prisilietimais atskleidžia tikrąsias ligų priežastis ir vietas.
Osteopatai liesdamiesi rankomis vertina raumenų tonusą, įtempimą, padėtį, sąnarių judrumą. Gydytojas osteopatas yra išlavinęs rankos išlavintos tiek, kad užčiuoptų menkiausią normos neatitikimą. Tiek diagnostika, tiek gydymas yra švelnus, neskausmingas.
Minkštieji audiniai koreguojami masažuojant, o sąnarių problemos – tempimo technika ir specifiniais ritmingais judesiais. Sąnario padėtis gali būti koreguojama ir stumtelėjimu.
Osteopatų taikomos technikos apima tempimą, švelnų spaudimą ir pasipriešinimą – kiekvienas iš šių judesių yra itin svarbus laikantis pagrindinių osteopatijos principų.
Šimtmečius žinoma, kad pagal osteopatijos filosofiją egzistuoja keturi pagrindiniai principai:
- Kiekviena kūno dalelė prisideda ir palaiko bendras kūno funkcijas.
- Reikia išsaugoti ir palaikyti natūralų kūno skysčių (t. y. limfmazgių, kraujagyslių ir kt.) srautą.
- Kūno fizinė, emocinė, socialinė, dvasinė ir pažintinė sistemos veikia išvien – tai yra tarpusavyje susiję ir turi veikti harmoningai, kad užtikrintų gerą sveikatą.
- Nepatirdamas apribojimų ir suvaržymų, kūnas gali išgyti pats.
Ką dar svarbu žinoti apie osteopatiją?
Labai dažnai osteopatija prilyginama kitiems medicinos metodams, ypač chiropraktikai ir kineziterapijai.
Profesionalūs osteopatai nesiginčyją – šios gydymo metodikos turi panašumų, tačiau turi ir skirtumų, kuriuos naudinga žinoti.
Osteopatija ir chiropraktika. Abi šios sritys turi bendrų panašumų – malšina įvairiose kūno vietose atsiradusį skausmą, gydo sužeidimus. Abiejų tikslas yra suteikti praktinį gydymą, kuris palengvintų sąnarių, raumenų, nervų įtampą, padėtų kūnui ar atskiriems jo audiniams išgyti.
Tačiau yra esminis skirtumas – chiropraktikai daugiausia dėmesio skiria stuburo būklei ir jo funkcionavimui, naudoja gydymo technikas, nukreiptas į nugaros ar kitų kūno dalių korekciją, o osteopatas gydo įtraukdamas ir minkštuosius audinius, kūno skysčius, atkreipdami dėmesį į tai, kaip viskas veikia kartu. Be to, chiropraktikai dažnai naudoja specialius įrankius ar instrumentus, o osteopatai – vien savo prisilietimus (tiek ligų diagnostikai, tiek gydymui).
Osteopatija ir kineziterapija. Tai irgi panašūs gydymo būdai, nes kineziterapija, kaip ir osteopatija, turi panašią paskirtį – padėti žmonėms atgauti judėjimo laisvę, kuri dėl ligos ar traumos buvo prarasta, malšinti skausmus ir sužeidimus. Tačiau pati gydymo metodika – skiriasi, labiausiai tuo, kad kineziterapija gali apimti papildomas priemones, mankštą, procedūras (ultragarsą, šilumos taikymą, elektrinę stimuliaciją ir pan.). O osteopatija – visiškai natūrali terapija, kurios metu osteopatas nesiūlo vartoti jokių medikamentų, nenaudoja jokių instrumentų.
Teigiama, kad ir taikomi kartu šie gydymo metodai puikiai veikia. Įvertinti ir pasirinkti gydymo metodą mes paliekame savo pacientams, o atsakomybę už osteopatijos kokybę ir efektyvumą prisiimame sau. Neabejojame, kad tik skirdamas pakankamai dėmesio savo kūnui, žmogus galės džiaugtis geresne savijauta ir sveikata.