Paieškos rezultatai: osteopatija

Penki patarimai, kaip teisingai išsirinkti gydytoją

Be kategorijos

Pasitaiko, kad osteopatijos mokosi ne gydytojai. Mokslų pabaigoje jie gauna pažymą, kad išklausė kursą. Toks specialistas išmano osteopatiją tačiau stokoja klinikinio mastymo. Jis nesugeba teisingai interpretuoti paciento atsineštus tyrimų rezultatus ir negali paskirti papildomų reikalingų tyrimų (pavyzdžiui pasiųsti atlikti kompiuterinę tomografiją). Pacientui tenka mokėti papildomai kitam gydytojui, kuris dažnai nieko bendra neturi su osteopatija.
Kartais būna, kad medikai ar net žmonės neturintys medicininio išsilavinimo sudalyvauja kursuose apie osteopatiją. Ten išgirsta apie vieną ar kelias poveikio metodikas. Po to save pavadina osteopatais. Pacientai papuolęs pas tokį „specialistą” yra priverstinai gydomi viena metodika. Vaizdas primena seną filmą apie psichiatrinę ligoninę kur visos negandos buvo gydomos klizma (nesimiega – klizma, blogai valgo – klizma, šnekasi su angelais –klizma ir t.t.).
2. Gydytojo darbo vieta.
Greičiausiai nesurasite tikro gydytojo osteopato besidarbuojančio išnuomotame bute, garaže ar kitose neaiškios paskirties patalpose. Lietuvoje medicinines paslaugas galima teikti tik gydymo įstaigose.
Kartais pacientai susigundo neaiškiais pasiūlymais – po darbo …čia pigiau ir kt. Tokiais atvejais bus sunku tikėtis gauti išrašą apie taikytą gydymą ar kasos kvitą už sumokėtus pinigus. Be to atsakomybės taipogi vargu ar galima tikėtis.
3. Gydytojo darbo grafikas.
Osteopatinio gydymo metu paciento organizmas patiria pakankamai dideles apkrovas. Galimi paūmėjimai. Labai svarbu, kad ligai paūmėjus, būtų galima skubiai apsilankyti pas gydytoją osteopatą. Jei gydantis gydytojas osteopatas išvykęs kreiptis pas jo kolegą, kuris padės išspręsti atsiradusią problemą.
Pasitaiko, kad pacientai ieško pagalbos pas iš Rusijos ar iš kitur kelioms dienoms atklydusius osteopatus. Nesėkmės atveju pacientas būna priverstas problemos sprendimo ieškoti savarankiškai. Vietinių gydytojų osteopatų nenoras taisyti atvykėlių klaidas dar labiau apsunkina situaciją.
4. Rekomendacijos ir atsiliepimai.
Turbūt daugeliui teko susidurti su situacija kai nuoširdžiai pažįstamo rekomenduotas patiekalas restorane ne pats skaniausias, o draugės patarta suknelė tiesiog netinka. Rekomendacijos labai individualus dalykas. Teisingiausią nuomonę galima susidaryti tik konsultacijos metu. Labai svarbu atkreipti dėmesį kaip gydytojas osteopatas bendrauja. Ar kalba suprantamai. Ar galima jam užduoti „nepatogius” klausimus ir kt. Taipogi verta pasiklausyti intuicijos. Pacientas, apsvarstęs visus už ir prieš, pats turi nuspręsti pas ką gydysis.
5. Kaina.
Pasitaiko situacijos kai pacientas konsultaciją įsivaizduoja vienaip, o gydytojas kitaip. Kad teisingai nustatyti diagnozę ir sudaryti efektyvų gydymo planą tenka atlikti papildomus tyrimus. Tais atvejais kaina gali ženkliai ūgtelėti. Pravartu iš anksto susipažinti su paslaugų kainomis. Pasiteirauti ar reikės papildomų tyrimų. Patikslinti ar galima atsiskaityti mokėjimo kortele. Papildomų tyrimų būtinumą gydytojas osteopatas turi paaiškinti. Jei pacientas nesupranta nereikia bijoti užduoti „nepatogius” klausimus. Jau pirmo apsilankymo metu pravartu sužinoti kiek kainuos gydymas. Nereikia skubėti apmokėti už viską iš karto. Galutinį sprendimą pageidautina priimti pasitarus su artimaisiais ir atsakingai įvertinus savo finansines galimybes.

Efektyvus osteopatinis gydymas

Be kategorijos

Vienas iš tokių būdų – osteopatija. Diagnostika ir gydymas vyksta išskirtinai tik osteopato rankomis. Tai vienintelis gydytojo instrumentas, kuris yra daug kartų jautresnis už kitų žmonių rankas ir gali apčiuopti net patį mažiausią diskomfortą sukeliantį organizmo pokytį.

Pastatė mane kaip traukinuką ant bėgių, – šypsosi mūsų klientė

Atsiliepimai
image001

Sukniubo prie lovos

Tiesa, tas suvokimas atėjo ne iš karto. 38 metų Marija Ponamariova visada buvo aktyvi, sportavo savo malonumui, tad iš pradžių net nekreipė dėmesio į nugaros skausmus. Beveik prieš dešimtmetį rimčiau susirūpinti sveikata moterį privertė vis pasikartojantis nugaros surakinimas ir į kairiąją koją plintantis skausmas. Ji varstė medikų duris, ieškodama negalavimų priežasties. Tačiau gydytojai, pasidžiaugę, kaip jauna moteris puikiai vaikšto, kilnoja kojas,  patardavo daryti mankštą ir ramindavo, kad nugaros nervų šaknelių uždegimas netrukus praeis ir ji vėl bus sveika. Viskas baigėsi tuo, kad vieną rytą iš lovos pakilusi Marija staiga sukniubo. Atvykę greitosios pagalbos medikai suleido nuskausminamųjų vaistų. Vėliau padarytas magnetinio rezonanso tyrimas parodė tikrąją skausmų priežastį – juos kėlė didelė išvarža apatinėje stuburo dalyje.

Tuomet dar 30 metų neturėjusi moteris atsisakė operuotis, nors esant panašiai situacijai dažnas pacientas nebepavaikšto arba kasdien balansuoja ties stipraus skausmo riba. Porą mėnesių Marija pragulėjo lovoje, vėliau prisivertė eiti į reabilitacijos procedūras, išbandė akupunktūrą. Nenuleisti rankų ją skatino didžiulis noras pasveikti. Keturi mėnesiai – tiek iš viso prireikė M.Ponamariovai, kol ji vėl grįžo į normalaus gyvenimo vėžias. Jaunai moteriai šis laikotarpis prilygo ilgai trunkančiam šokui.

Atrado osteopatiją

Beveik prieš septynerius metus Marija iš sostinės persikraustė gyventi į Klaipėdą. Nugaros skausmai atsinaujindavo ir vėl nurimdavo, kol kartą ji suprato, kad teks rimčiau pasirūpinti savo sveikata. Apsilankymas poliklinikoje Mariją nuvylė, tad ji prisiminė draugės rekomenduotą reabilitacijos centrą „Ostemeda”. Klaipėdos universitete studijuojanti draugė buvo pasakojusi apie savo dėstytojo, gydytojo osteopato Andriaus Stasiulio įkurtą gydymo įstaigą. Moteriai imponavo, kad gydytojas laikosi holistinio požiūrio ir žmogų vertina kaip visumą, o ne tik jo ligą. Apie osteopatiją Marija iki tol nebuvo nieko girdėjusi. Prieš pirmąjį apsilankymą ji gerokai jaudinosi, baimindamasi, kad šis diagnostikos ir gydymo metodas nebūtų panašus į manualinę terapiją. Pastarąją prisiminus Mariją net dabar nupurto. Tad sau buvo pažadėjusi, kad jeigu osteopatija primins „kaulų laužymą”, geriau vėl gydysis pati. „Osteopatija man pasirodė minkšta priemonė. Jau po pirmojo karto pasijutau taip lyg mane švelniai, nejučia būtų grąžinę į savo kūną, iš kurio dėl skausmo buvau išsinėrusi, – prisiminė pašnekovė.  – Po pirmojo karto jaučiausi taip lyg iškart būčiau išbandžiusi tris ar net keturias fizioterapijas – sumažėjo skausmas, kūnas atsipalaidavo.”

Gąsdino fizioterapija

M.Ponamariova dabar su šypsena prisimena, kaip atsargiai priėmė pirmąsias gydytojo A.Stasiulio paskirtas fizioterapijos procedūras – dėl stipraus skausmo ji net neleisdavo prisiliesti prie stuburo. Moteris taip pat baiminosi, kad elektros impulsai dar labiau paaštrins skausmą. Tačiau greitai įsitikino, kad čia dirbančios merginos jautriai reaguoja į kiekvieną paciento prašymą. Marija liko sužavėta klinikoje dirbančios kineziterapeutės  Renos profesionalia pagalba, praktiniais patarimais bei specialiai jai parinktais pratimais.

Neprireikė net „biuletenio”

Praėjusią vasarą Marijai paaštrėjo būklė, skausmas vėl buvo stipriai surakinęs juosmenį ir sukaustęs judesius. Tačiau tuomet jai net neprireikė nedarbingumo pažymėjimo. Pasijausti geriau padėjo keli osteopatijos ir fizioterapijos užsiėmimai.

Marija tapo nuolatine „Ostemedos” paciente. Čia ji apsilanko ne tik užklupus stipriam skausmui, bet ir profilaktiškai. Susiruošusi į Druskininkus, moteris taip pat užsuko į kliniką. Pasak jos, tik turintis panašių stuburo problemų supras, ką reiškia pačiai vairuoti keturias ar penkias valandas. „Pastatė mane kaip traukinuką ant bėgių”, – šypteli ji, prisiminusi pasiruošimą kelionei.

Padeda ne tik stuburui

Prieš kelias savaites krūtinę pervėręs aštrus skausmas Mariją vėl paskatino  apsilankyti pas gydytoją A.Stasiulį. Norėdama pakreipti galvą, ji turėdavo pasukti visą kūną, negalėjo palenkti galvos. Skausmas buvęs toks stiprus, kad ji negalėjo normaliai kvėpuoti. Po poros osteopatijos seansų ji pasijuto geriau. Marija nesutinka, kad osteopatijos poveikis tėra saviįtaigos rezultatas. Iš vienos medikės jai teko išgirsti, kad šis gydymo metodas – tik pinigų išmetimas į balą. „Pastebiu skirtumą, kaip jaučiuosi prieš osteopatiją ir po jos. Osteopatija yra daugiau nei stuburo gydymas, tai viso organizmo gydymas. Gydytojo dėmesys taip pat turi teigiamos įtakos”, – mano ji.

Moteris įsitikinusi, kad geriau šiek tiek investuoti į savo sveikatą nei laukti, kol skausmas galutinai suries. „Pasitikiu „Ostemedos” klinika, čia jaučiuosi saugiai ir žinau, kad visada gausiu reikiamą pagalbą”, – pridūrė pašnekovė. Marija visada buvo labai aktyvi, sportavo, nebijojo didesnių krūvių, tačiau pastebi, kad liga keičia jos požiūrį į kai kuriuos dalykus. „Nugara man priminė, kad turiu labiau save tausoti ir retkarčiais moteriškai save palepinti. Prieš penkerius metus atsisakiau aktyvaus sporto, vėliau nutraukiau ir jogos užsiėmimus. Dabar pasirinkau ramų fizinį krūvį – lankau baseiną, namuose darau kineziterapeutės paskirtą mankštą, praktikuoju kvėpavimo pratimus”, – ligos atneštus pokyčius vardijo Marija.

Ostemeda klientų sėkmės istorijos ir atsiliepimai:

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (3)

Osteopatas, Osteopatija
intro 2

 Kūdikėliai, galva, nosis ir regėjimas

Pradedame pokalbį apie atvejį su mano vaiku. Anda Polna jį aiškina taip: „Kaukolės kaulai tarpusavyje jungiasi kaip mozaika, ši mozaika turi judėti. Tinkamai judėti. Žinoma, ji sugeba adaptuoti ir netinkamą judesį, bet tokia būklė gali sutrikdyti nervų sistemos pusiausvyrą, nes į kaukolę pro visas angas keliauja kraujagyslės ir nervai. Ankstesniais laikais pribuvėjos, kurios pirtelėse priimdavo gimdymą, pačios koreguodavo (subalansuodavo) naujagimių galveles. Kūdikio kaulai labai paklusnūs. Jeigu per gimdymą kaukolė, ypač veido dalis, stipriai suspaudžiama, ją reikia subalansuoti kuo greičiau, kad audiniams ląstelių lygmeniu suspaustoji forma neišliktų atmintyje. Jūsų atveju vaikas turėjo problemą su nosimi – jaudinotės dėl kvėpavimo, bet prie nosies šaknies prasideda ir kietieji smegenų dangalai, sutrikdoma visa galvos globalinė sistema. Tai taip pat veikia akis, nes akiduobę sudaro septyni kaulai – nuo kaukolės balanso priklausys vaiko regėjimas. Labai patartina tokius vaikus parodyti osteopatui jau per pirmąjį mėnesį, kol nepaveikė gravitacija ir vaikas dar nelaiko galvos.“ O kaip su mumis, suaugusiaisiais? Ar solidaus amžiaus žmonėms dar galima judinti kaukolės siūles?  „Galima! Kaulai auga ir keičiasi visą gyvenimą. Jeigu dominuotų tik kaulų irimo procesas, iš mūsų jau seniai nieko nebebūtų likę. Žinoma, senstant žmonėms išsivysto osteoporozė, vis dėlto kaulų formavimasis ir irimas yra subalansuoti. Jeigu kaulas lūžta, jis juk suauga! Sunkiau subalansuoti nukrypimus, kuriuos organizmas jau adaptavo, prie kurių prisiderino. Jeigu taip įvyko, tuomet reikia klausti, ar yra prasmė sugriauti šią adaptaciją, dėl kurios žmogus jaučiasi gerai? Jeigu organizmas su kažkuo nesusidoroja, jis tai parodo – kažką skauda, sunku sėdėti, dar visokių niuansų… Bet jei žmogus jaučiasi patogiai, nereikėtų jo perdaryti.“ Pasižiūriu į tai, ką atsispausdinau iš interneto. Po pavadinimo „Situacijos, per kurias indikuota osteopatija“, yra punktas – regėjimo sutrikimai (trumparegystė, ambliopija, astigmatizmas). Esu „akiniuotis“, todėl mane (ir tikriausiai dar kelis tūkstančius žmonių) domina, ar tikrai osteopatas gali išgydyti trumparegystę. „Trumparegystė gali turėti įvairių priežasčių. Žinoma, iki osteopato pacientą vertina akių gydytojas ir nustato, kokių pokyčių įvyko. Akių raumenys koordinuoja su kaklo raumenimis – jeigu kaklo raumenys perkraunami, tai turės įtakos regėjimui. Organizmas yra bendra sistema, todėl regėjimo sutrikimų gali sukelti ir vietos, esančios toli nuo akių, pavyzdžiui, kai išnarinama čiurna. Visa tai daro poveikį žmogaus koordinacijai, pusiausvyrai ir lygiai taip pat – regėjimui. Jeigu kranialinė–sakralinė sistema, arba kūno centrinė ašis, neatpalaiduota, žmogui bus sutrikusi cirkuliacija, inervacija, medžiagų apykaita. Sutrikimų vietose visi procesai vyksta labai lėtai, atsiranda skausmas, akių nuovargis, susiformuoja sprando nelankstumas. Subalansavus viską, įskaitant akių raumenis, regėjimas gali pagerėti. Galvos skausmas, be to, – nepraeinantis, gali kilti iš tokios vietos, apie kurią pats žmogus gali neįsivaizduoti. Pavyzdžiui, ištraukus didžiuosius dantis, kai buvo sutrikdyta pusiausvyra tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių. Pakanka to, kad burna ilgą laiką buvo plačiai atverta ir jos nebegalima normaliai užčiaupti. Traška ir braška, negalima net valgyti – skauda. Vadinasi, pertempti visi žandikaulio raiščiai.“

XXI amžiaus bėdos. Ar galima padėti?

Dar viena paplitusi problema, galinti dominti tūkstančius žmonių, – stresas. Ar streso nukamuotas žmogus gali kreiptis į osteopatą? „Žinoma, stresas yra tai, ką jis neša savyje kaip indas! Osteopatas paprastai nėra pirmas gydytojas, į kurį kreipiamasi tokiose situacijose, – žmogus tikrai jau beldėsi į daugybę durų, ieškojo įvairių galimybių. Galbūt jis jau nužingsniavo ilgą kelią – buvo pas šeimos gydytoją, paskui gėrė vaistus, darėsi tyrimus, rentgeną, fizioterapiją, masažą. Taip pat nepadėjo mankšta, nes jis negali normaliai mankštintis. Negali lankyti jogos, nes nėra pajėgus nei normaliai kvėpuoti, nei sėdėti… Stresas – tai smūgis visam indui. Kas būna, kai stuktelime į ąsotį su vandeniu? Visas vanduo nuvilnija, vadinasi, reaguoja visas kūnas.Tačiau mes negalime atsisakyti savo gyvenimo, dažnai negalime ir išeiti iš darbo – turime išmokti sugyventi su aplinka, į kurią esame įmesti. Mes visi susiduriame su tam tikru stresu, bet jeigu jis didelis ir pastovus, vis stiprėjantis, organizmas nebesugeba prisitaikyti – visos atsargos išsemtos. Vienas po kito prasideda nusiskundimai, pirmiausia dėl nervų sistemos – ji tokia trapi ir filigraninė kaip šveicariškas laikrodis. Žmogus nepajėgus atsipalaiduoti, jį kankina nemiga, įvairios košmariškos mintys, kyla kraujospūdis, prasideda aritmija, o paskui jau pusiausvyros netenka visos sistemos. Iš esmės tai organizmo išsekimas. Tu nieko nebejauti, tau blogai – įsimeti į burną vieną tabletę nuo skausmo, kitą, dar migdomųjų, atrodo, kad viskas susitvarko. Bet tai nėra sprendimas – tik trumpas grandinės narys…  Jeigu žmogaus darbas susijęs su stresu, jam laiku reikia ieškoti adekvačių galimybių, kaip atsipalaiduoti. Tai gali būti meditacija ar kvėpavimas, bet tai nėra lengva: norint normaliai atsipalaiduoti, medituoti ir kontroliuoti savo kvėpavimą, reikia mokytis. To negalima daryti tiesiog taip, atėjus iš gatvės, turi pajusti trekštelėjimą ir išgirsti, ko reikalauja vidinis balsas. Ir dar: sveikimas visada būna labai ilgas – bent tris kartus ilgesnis nei esant streso būsenos praleistas laikas, per kurį žmogų kamavo įtampos sukurtos problemos.“Ir galiausiai – skaudžiausias šių laikų klausimas: ar osteopatas gali padėti ligoniams, sergantiems vėžiu? „Negalime kovoti su pačiu vėžiu, bet kartu su vaistais ir kitomis onkologinėmis manipuliacijomis stengiamės žmogui funkcionaliai pagerinti savijautą. Jeigu mums tai pavyksta, tuomet būna labai gerai… Bet tai nėra tik mūsų individualus darbas – turi dirbti didelė komanda. Gydant, pavyzdžiui, neįgalius vaikus, tiek tėvai, tiek patys vaikai turi suprasti, kad pasveikimas reikalaus milžiniškos ištvermės ir kantrybės. Iš tėvų – dar ir didžiulės meilės…“

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (1)

Pirmojoje dalyje : asmeninė latvių žurnalistės  Ārija Lipskapa pažintis su osteopatija ir viena jos specialisčių, prieš septyniolika metų stebuklingai pagydžiusių jos vienerių metų sūnelį, patyrusį labai rimtas gimdymo traumas: kraujas buvo išsiliejęs į smegenis, susiformavusi kaukolės asimetrija, viena akytė mažesnė už kitą, stipriai iškreipta nosies pertvara.. Ir visa tai sutvarkyti jai žadėjo „galvos masažu”…

„..gydytojas osteopatas paprastai būna paskutinis šiaudas, kurio griebiamasi, kai visa kita nepadeda. Tačiau jis galėtų būti tas pirmasis!” 

Skaitykite >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (1)

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (2)
Antrojoje dalyje : apie osteopatija gydomų lygų kilmę, jų individualumą, ką gydytojui sako paciento judesiai, kokias zonas kontroliuoja ir koordinuoja osteopatijos metodas ir kodėl labai svarbi specialisto kvalifikacija.

„..kūno negalima kaip kortų namelio pastatyti iš naujo. Susikaupusias dulkes reikia valyti pamažu.“

Skaitykite >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (2)

Daugiau apie osteopatiją skaitykite:

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO!

Be kategorijos
Kunas ne kortu namelis

Kaip aš susipažinau su osteopate

Prieš eidama kalbėtis su gydytoju osteopatu, panaršiau internete. Daug gražių frazių, pavyzdžiui, kad ligos paprastai siejamos su chemija ar cheminiais sutrikimais, bet gamtoje daug svarbesnis yra kitas mokslas – fizika. Tai judesys ir energija – žmogus ateina į gyvenimą judėdamas ir, kai nustoja judėti, baigiasi jo gyvenimas. Todėl osteopatas į sveikatos problemas žiūri labiau kaip fizikas. Daugiausia aprašoma tezė, kad pačiame organizme yra visko, ko reikia norint pasveikti,nevartojant vaistų.

Vis dėlto osteopatija neneigia tradicinės medicinos – ji bendradarbiauja su ja; geriausias bendradarbiavimas esą su homeopatija, fizioterapija ir adatų terapija. Osteopatija – tai chirurginės intervencijos bei hormonų terapijos alternatyva sergant endokrininėmis ligomis, antibiotikų terapijos – sergant kvėpavimo organų ligomis ar turint ilgalaikių ginekologinių problemų… Sąrašas, ką gali išgydyti oestopatas, iš tiesų milžiniškas, jame išvardytos kone visos įmanomos ligos.

Pirmiausia einu susitikti su gydytoja, kuri išgelbėjo mano berniuką, bet ji sakosi esanti žmogus, kuris moka daryti, ne kalbėti. Pataria važiuoti į Baltijos osteopatų asociacijos centrą. Ten duoti interviu sutinka gydytoja pediatrė ir osteopatė Anda Polna – turi laisvą valandą tarp priėmimų. Šiaip darbo turinti labai daug, žmonės privalo registruotis bent prieš du mėnesius, žinoma, jei atvejis ne ūminis.

Nieko negalvodama įeinu į kabinetą, atsisėdu. Jau po minutės, pokalbio kontekste, Anda ištaria tokią frazę:

„Imu stebėti pacientą jau nuo pirmųjų sekundžių – kaip žmogus įeina į kabinetą, kokie jo judesiai, kaip jis gali atsisėsti ar atsistoti. Bet kokie pokyčiai suteikia informacijos, kuri zona nukentėjusi.“ Viešpatie, kaipgi aš atėjau ir atsisėdau? Kokie mano nukrypimai?

Prieš man įjungiant diktofoną, gydytoja sako: „Žilas, stotingas vyras, kuris ką tik išėjo iš kabineto, jau keletą metų kasdien segėdavo specialų stuburo diržą. Tačiau prieš ateidamas į pirmą vizitą, nežinia – tyčia ar netyčia, pamiršo jį užsisegti, ir taip dabar vaikšto be jo – skausmas išnyko jau po pirmo masažo.“

Kiekvienos medicinos srities darbuotojų kalba ir mąstymas skiriasi ir aš, norėdama ištraukti iš Andos kuo praktiškesnio pobūdžio informacijos, gavau tik teorinių paaiškinimų, kaip gydytojas osteopatas mato ligą ir kodėl ši liga susiformuoja. Tokia osteopato esmė – ieškoti priežasties tol, kol ji išaiškėja, kol atsiranda nuojauta, kada ir kur prarasta sveikata. Todėl pacientai turi būti pasiruošę, kad osteopatas gali užduoti tokių pat netikėtų klausimų, kaip detektyvas Puaro.

Viskas sukabinta ant griaučių

Osteopatai gydo rankomis – gerai ištreniruotomis, jautriomis ir švelniomis. Ne veltui osteopatija dar vadinama gydymu švelniais prisilietimais. Skirtumą tarp manualinio terapeuto ir osteopato prisilietimų pašnekovė apibūdina dviem žodžiais – osteopatai netraškinakaulų! Tačiau iškart priduria, kad labai geri manualiniai terapeutai taip pat nesukelia skausmo, taip sakant, kuo aukštesnės kvalifikacijos specialistas, tuo mažiau traškina. Sakau – vadinasi, osteopatija yra toks lengvas, malonus masažas?

„Bet koks masažas, įskaitant klasikinį, visada padeda! Osteopatai naudoja įvairias masažo technikas – minkštųjų audinių, fascialinę – jos tikrai švelnios, savo ruožtu raumenų technikos labiau tempiamosios“, – aiškina A. Polna.

Aprašymuose minėta, kad osteopatų filosofija – gydyti ne ligą, o visą žmogų. Ar tai efektyviau?

„Žmogus – kaip bendras indas, kurį sudaro griaučiai, vidiniai organai, nervų sistema, kraujotaka, limfinė sistema, medžiagų apykaita, – viskas sujungta. Osteopatijos užduotis: pagerinti žmogaus organizmo būklę, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti. Nors nusiskundimai šiais laikais labai panašūs, pavyzdžiui, nelankstus sprandas, įsitempęs kaklas dėl sėdimo darbo prie kompiuterio, bet visą šią skundų puokštę lydi individuali gyvenimo istorija, todėl kiekvienam pacientui taikomas individualus požiūris.

Stengiamės pasiekti, kad žmogui sugrįžtų ta neutrali būklė, kai jis jautėsi gerai. Suteikiame impulsą audiniams, o toliau jau organizmas pats nusprendžia, kaip šį impulsą panaudoti, nes kiekvienas organizmas turi savo savireguliacijos sugebėjimų ir mechanizmų. Tačiau daug kas priklauso nuo to, koks organizmo gyvybingumas. Žmogui, kuris išsėmęs visas savo atsargas, reikės ilgesnio sveikimo laiko, jis turės sunkiau dirbti su savimi, nes kūno negalima kaip kortų namelio pastatyti iš naujo. Susikaupusias dulkes reikia valyti pamažu. Kuo daugiau žmogus galvoja apie tai, kaip buvo tada, kai buvo gerai, tuo labiau jis nori kažką daryti savo labui. Ateiti trumpam pas osteopatą, o vėliau pasakyti: „Dabar man pagerėjo ir aš nieko daugiau nedarysiu!“, – tai nerimta.

Osteopatiją sudaro trys pagrindinės kryptys. Pirma – skeleto–raumenų osteopatija, apimanti atraminių funkcijų aparatą – kaulus, sąnarius, raiščius, raumenis. Antra – kranialinė–sakralinė sistema, osteopatijos „karalienė“. Tai struktūros, susijungusios aplink kūno centrinę ašį – stuburą. Tai yra galva, stuburas ir kryžkaulis. Labai filigraninis mechanizmas – kaukolės kaulai, smegenų dangalai, smegenų audiniai…

Kad geriau suprastumėte šią sąjungą, paminėsiu klasikinį pavyzdį: pargriūnate žiemą ant ledo taip, kad žvaigždutės akyse pasirodo… Pagal organizmo bendrumo principą, smūgis stuburo kanalu kyla į viršų ir pro smegenų dangalus iš tikrųjų trenkia į akis.

Trečia kryptis – visceralinė osteopatija, darbas su vidiniais organais. Visos šios sistemos tarpusavyje susijusios – visi audiniai sukabintiant griaučių, griaučiai atlieka atramos funkciją, o jų struktūra apima kranialinę–sakralinę sistemą. Todėl tenka nustebti, jei kai kurie gydytojai vadina save tik kranialinės–sakralinės sistemos osteopatais. Žinoma, dabar toks laikas, kai plačiai siūlomi įvairūs kursai, trunkantys mėnesį ar du, ir paskui žmonės tampa „dideliais“ specialistais… Aš tikrai nenorėčiau patikėti savo galvos žmogui, kuris mokėsi tiek trumpai ir neturi patirties. Kai mes, šio centro osteopatai, visą tai mokėmės, treniravomės vieni su kitais. Tai ne taip paprasta. Gerai, kad šalia buvo dėstytojas, galintis viską koreguoti, nes klaidos gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, net labai rimtų.“

 

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (3)

Trečiojoje dalyje:  A.Polna analizuos ir pagrįs stebuklingą žurnalistės sūnelio pasveikimo atvejį, paaiškins, kodėl osteopatija tinka bet kokio amžiaus žmogui, kur gali slypėti trumparegystės ar net elementaraus galvos skausmo priežastys, ir kaip reiktų žiūrėti į XXI a. problemas, kad jos neapkartintų mums gyvenimo.

Skaitykime >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (3)

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (1)

Pirmojoje dalyje : asmeninė latvių žurnalistės  Ārija Lipskapa pažintis su osteopatija ir viena jos specialisčių, prieš septyniolika metų stebuklingai pagydžiusių jos vienerių metų sūnelį, patyrusį labai rimtas gimdymo traumas: kraujas buvo išsiliejęs į smegenis, susiformavusi kaukolės asimetrija, viena akytė mažesnė už kitą, stipriai iškreipta nosies pertvara.. Ir visa tai sutvarkyti jai žadėjo „galvos masažu”…

„..gydytojas osteopatas paprastai būna paskutinis šiaudas, kurio griebiamasi, kai visa kita nepadeda. Tačiau jis galėtų būti tas pirmasis!”

Skaitykime >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (1)

  

Daugiau apie osteopatiją skaitykite:

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (1)

Osteopatija, Osteopatas
Anda Polna 2

Pradžioje – apie gyvenimo atvejį, kuris tapo šio straipsnio rašymo priežastimi. Buvo 1997 metai. Nelabai supratau, kur veduosi savo vienų metų amžiaus vaikelį – į kažkokią mistinę procedūrą. Prieš tai kelis kartus kalbėjausi su pediatru, kad patikrintų vaiko galvelę, nes per gimdymą dėl gydytojų neatidumo, kai jis atėjo į šį pasaulį, kraujas išsiliejo į smegenis, susiformavo kaukolės asimetrija, viena akytė buvo mažesnė už kitą, stipriai iškreipta nosies pertvara… Dabar pagaliau gavau siuntimą apsilankyti pas kažkokią ypatingą gydytoją, sutvarkysiančią vaiko galvą masažu…

Gydytoja paguldė vaiką ant kušetės ir ėmėsi tarsi labai lėtos ir švelnios galvos akupresūros, pasakodama, kad ji tuoj pravers visas netinkamai suspaustas kaukolės siūles ir sudėlios jas taip, kaip turi būti. Ji taip pat teigė, kad po poros tokių seansų gydytojų pranašystės, esą vaikui, patyrusiam tokių sunkių gimdymo traumų, dažnai skaudės galvą, nesiseks mokslai ir jis bus labai nervingas, išgaruos kaip dūmai. Vienu metu ir tikėjau, ir netikėjau tuo, ką ji sakė. Mažiausiai galėjau patikėti tuo, kad nosies pertvarą galima sutvarkyti be chirurginės intervencijos.Trečią ar ketvirtą kartą gydytoja pasakė, kad kitas masažas būsiantis nemalonus, nes tiesinant nosies pertvarą reikia įkišti pirštus vaikui į burną ir spausti gomurį. Tai buvo tikras komandinis darbas – vaikas verkė, gydytoja spaudė reikiamus taškus, o aš, siekdama nukreipti kūdikio dėmesį nuo nemalonių pojūčių, pasakojau visokias nesąmoningas pasakėles ir maiviausi taip stipriai, kad juokėsi ir vaikelis, ir pati gydytoja…

Maždaug po valandos šis košmaras baigėsi.

Ir štai, rezultatas: vaikas per septyniolika savo gyvenimo metų dar nepatyrė galvos skausmo, neturi problemų su kvėpavimu, klasėje mokosi geriausiai, kito tokio amžiaus berniuko su tokia stabilia nervų sistema reikėtų toli ieškoti! Tik neseniai sužinojau, kad šis gydymo metodas vadinamas osteopatija, ir užsinorėjau sužinoti apie jį daugiau.

 

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (2)

Antrojoje dalyje : apie osteopatija gydomų lygų kilmę, jų individualumą, ką gydytojui sako paciento judesiai, kokias zonas kontroliuoja ir koordinuoja osteopatijos metodas ir kodėl labai svarbi specialisto kvalifikacija.

„..kūno negalima kaip kortų namelio pastatyti iš naujo. Susikaupusias dulkes reikia valyti pamažu.“ 

Skaitykime >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (2)

KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (3)

Trečiojoje dalyje:  A.Polna analizuos ir pagrįs stebuklingą žurnalistės sūnelio pasveikimo atvejį, paaiškins, kodėl osteopatija tinka bet kokio amžiaus žmogui, kur gali slypėti trumparegystės ar net elementaraus galvos skausmo priežastys, ir kaip reiktų žiūrėti į XXI a. problemas, kad jos neapkartintų mums gyvenimo.

Skaitykime >>>> KO GYDYTOJAI TAU NEPASAKO (3)

 

 

Daugiau apie osteopatiją skaitykite:

SVEIKO STUBURO KLUBAS

Be kategorijos
posture evolution1

Šiomis temomis bus kalbama mūsų susitikimų metu:

  • Ergonomika darbo vietoje.
  • Stiprūs raumenys – sveika nugara.
  • Švelnioji organizmo korekcija – Osteopatija.
  • Sveikas vaikas – sveika mūsų ateitis.
  • Streso įtaka nugaros skausmams, relaksacija.

 

Laukiame Jūsų.
Reabilitacijos Centras „Ostemeda”
Baltijos pr. 103, Klaipėda
Tel.: 8 615 55018

 

Daina Keršytė – gydytoja neonatologė, osteopatė, pediatrė.

Gydytojai
Vaikų osteopatė Daina Keršytė

Daina Keršytė – gydytoja neonatologė, osteopatė, pediatrė.

1993 m.baigė Kauno medicinos akademiją.
1996 m. – gydytoja pediatrė (pirminė vaikų ligų rezidentūra). Kauno medicinos akademija.
1997 m. – gydytoja neonatologė (antrinė rezidentūra)
2009 m. – gydytoja osteopatė. Latvijos universitetas.

Darbo patirtis:
Nuo 1997 m. – gydytoja neonatologė. Klaipėdos universitetinė ligoninė.
Nuo 2009 m. – gydytoja osteopatė. UAB „A. Stasiulio reabilitacijos klinika”.

Papildoma informacija:
Dalyvauju įvariuose seminaruose susijusiuose su osteopatija, manualine terapija, neonatologija.

 

 

Andrius Stasiulis

Gydytojai
Osteopatas Andrius Stasiulis
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, gydytojas osteopatas, biomechanikos ir dinaminės anatomijos, masažo ir manualinės terapijos lektorius.

A.Stasiulio įkurtame reabilitacijos centre pirmą kartą Lietuvoje klasikinėje reabilitacijoje integruota osteopatija.To dėka ženkliai pagerėjo pacientų reabilitacinių procedūrų rezultatai. Nepertraukiamai vyksta mokslinis tiriamasis darbas susietas su žmogaus judamuoju aparatu ir jį lydinčių sveikatos problemų sprendimais taikant naujausias technologijas ir natūralius gydymo būdus. Eilę metų yra Klaipėdos Universiteto reabilitacijos katedros lektorius ir sveikatos mokslų fakulteto studentų bakalaurinių darbų vadovas.
 
Išsilavinimas:
2010 – 2012m. – Conseiller en decodage biologique profesinė kvalifikacija- Societe Francaise de decodage biologique
2004–2008 m. – osteopatijos daktaro profesinė kvalifikacija – Aukštoji Rusijos Osteopatijos mokykla (Maskva, Rusija)
2001 –2002 m. – manualinės terapijos ir refleksoterapijos gydytojo specializacija – Gydytojų tobulinimosi institutas (Novokuzneckas, Rusija)
1999-2002 m. – fizinės medicinos reabilitacijos gydytojo specialybė – Kauno medicinos universitetas
1993-1999 m. – gydytojo specialybė – Kauno medicinos universitetas

Pedagoginiai (mokslo) vardai:
2007-2011 – Klaipėdos universitetas – Lektorius
2005- 2008 – Klaipėdos universitetas – Asistentas
2002-2008 – Kauno medicinos universitetas – Asistentas

Stažuotės:
2010 – 2011m. – Biologinis dekodavimas (210 val.) – Prancūzija – Rusija – Societe Francaise de decodage biologique (Sankt Peterburgas – Aix en Provance)
2004–2008 m. – Osteopatija, manualinė terapija (1780 val.)- Rusija- Aukštoji Rusijos Osteopatijos mokykla (Maskva)
2001 –2002 m. – Manualinė terapija, taikomoji kineziologija (1364 val.)- Rusija – Gydytojų tobulinimosi institutas (Novokuzneckas)

Pagrindiniai moksliniai darbai:
S. Burneikaitė, A. Stasiulis. Socializacijos per dramos terapiją patirtys reabilitacijoje. Sveikatos mokslai Nr.7. 2007 m.
A. Stasiulis, I. A. Kutuzov. Osteopatinė cervikobrachialgijų korekcija esant refleksiniams ekstravertebraliniams sindromams .Sveikatos mokslai Nr.4. 2009 m.

Pacientų atsiliepimai :

Kiek daug skausmo iškentėta prieš pakliūnant į reabilitacijos centrą „Ostemeda”.
Noriu padėkoti daktarui, mokslininkui Andriui Stasiuliui už profesionalią diagnostiką taikant natūralaus tyrimo metodiką ir tik po to patvirtinant tą pačią diagnozę medicinos prietaisu, gydymą, nuoširdumą, jautrumą, dėmesingumą, už suteiktą galimybę džiaugtis gyvenimu toliau. Juk taip kilnu žmogui padėti įveikti skausmą… Ko vertos Jūsų nuostabios rankos, Jūsų protas ir išmintis?
Dėkinga už Jūsų kolektyvo darnų darbą, atsidavimą savo profesijai registratorei Irenai, ergoterapeutei Robertai, Veronikai, kineziterapeute i Renai. Būkite sveiki ir laimingi, kad visada galėtumėte padėti mums – Jūs mūsų gyvenimo viltis.
Su pagarba – dėstytoja Elvyra Barauskienė, Klaipėdos Universitetas

Dainius Dambrauskas 2013-03-15 05:48
turėjau garbės pažinti gerb.A. Stasiulį prieš kokius 6 metus. Kentėjau baisius stuburo išvaržų sukeltus skausmus, per 4 metus buvau praėjęs visus tradicinės medicinos būdus ; rezultatas: skausmas ir 3 valandos miego naktimis.Pasigu odžiau draugui gavau tel. nr.paskambinau, susitariau del 5 manualinės terapijos siansų.Pasidari au 3 nes nebejaučiau jokio diskomforto dėl stuburo, nes jau po 3 siansų galėjau miegoti kaip lokys ir dirbti kaip arklys.Nesiūlau nutraukti gydymo įpusėjus tik sakau kad šis žmogus Išmano ir myli savo darbą. Tokia turėtų būti tradicinė medicina.Gaila kad tokių žmonių yra tik vienetai.

Nugaros skausmui – alternatyvus gydymas

Be kategorijos

 Priežasčių daug
Anot jo, viena iš nugaros skausmo priežasčių yra pakenkimo vietoje užsilaikantys besikaupiantys skysčiai. Visi žmogaus organai prie stuburo tvirtinasi raiščiais,. Mūsų organizme skysčiai sudaro apie 60-70 proc. visos kūno masės. Atsiradus negalavimui, pakenkimo vietoje priteka įvairūs kūno skysčiai, kurie kaupiasi, ir užsilaiko. Ta vieta fiziškai tampa sunkesnė bei pradeda tempti į pakenkimo pusę. „Dėl šios priežasties raumenys iš priešingos pusės įsitempia, kad būtų išlaikytas balansas. Raumenys pervargsta todėl žmogus pradeda jausti skausmą. Klasikinio masažo metu raumenų įtampa dingsta tik trumpam, nes nepašalinta jos priežastis”, – teigė gydytojas osteopatas.

Kita priežastis – nepatogi kūno padėtis. Nugaros skausmas dažna žmonių dirbančių sėdimą darbą problema, kai nuolatinė nepatogi poza duoda perkrovą kaklinėje stuburo dalyje.

Kaklinė stuburo dalis dirba kartu su juosmenine, pagal žmogaus biomechanikos dėsnius kaklinė dalis juda kartu tik į priešingą pusę. Dėl pertempimo kaklo srityje, juosmeninė dalis gauna dvigubą apkrovą ir du kartus greičiau dyla. Tada mūsų organizmas pradeda gelbėtis, formuodamas ataugas, kurios padeda sustiprinti perkrautą vietą ir praplėsti paviršių, kad mažintų spaudimą į ją.

Po autoįvykių ar kitų patirtų sužeidimų dažnos, vadinamos „botago kirčio”, traumos. Stipriai supurčius organizmą įvyksta mikro plyšimai, raiščių traumatizacija. Susiformuoja sąaugos ir kraujosrūvos, dėl kurių probleminė vieta tampa nepaslanki ir patiria spaudimą. Apkrovimas trunka ilgą laiką ir dėl šios priežasties kenčia stuburo diskai, kurie nuolatos dyla, sukeldami skausmą ir uždegimus”, – teigė A.Stasiulis.

Tikrina raumenis
Mūsų stuburas – labai paslankus, o stabilumą jam suteikia raumenys. Specialistai teigia, kad didžiuosius nugaros raumenis išmasažuoti lengva. Pagrindinė problema kyla su aplink stuburo slankstelius išsidėsčiusiais giliaisiais raumenimis. Jų funkcija – laikyti stuburą. Masažo metų jie nepasiekiami, todėl geriausia išeitis norint atgaivinti juos –speciali elektrostimuliacija. A.Stasiulis teigia, kad norint efektyviai gydyti nugaros skausmus, reikia įvertinti giliųjų raumenų būklę. Ergoterapeutų atliekamos raumenų testavimo procedūros metu yra stebima raumenų reakcija į elektros impulsus.Tai viena efektyviausių nugaros skausmų diagnostikos priemonių, nes šio testo pagalba galima išaiškinti net ir giliųjų raumenų būklę. Taip galima sužinoti ar raumenys dirba ar ne. Jeigu ne, tada sąnariniai paviršiai ar stuburo slanksteliai gali pradėti veikti vieni kitus, o tai daro įtaką skausmų atsiradimui nugaroje”, – teigė A.Stasiulis.

 

Skip to content