Atsižvelgę į pacientų būklę, gydytojas kineziterapeutas skiria aktyviąją arba pasyviąją kineziterapiją. Aktyvieji metodai taikomi, kai ligoniai juda patys. Pasyvieji – kai įvairias manipuliacijas rankomis ar prietaisais atlieka kineziterapeutas ar jo padėjėjas.
Kineziterapijos priemonių planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į pacientų būklę, biosocialinių funkcijų sutrikimus, organų ir organizmo sistemų būklę.
Kineziterapija naudojama:
-
- laipsniškai – gydymo kurso metu pamažu didinamas kineziterapijos seansų skaičius, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas;
- sistemingai – kineziterapijos procedūros atliekamos nuolat;
- individualiai – gilinantis į ligos ir organizmo problemų pobūdį, priežastį, organizmo galimybes, žmogaus fizinį išsivystymą, amžių, profesiją;
- sąmoningai – pacientas įtraukiamas į procesą;
- visapusiškai – kineziterapija veikia ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavina refleksus, didina organizmo prisitaikymo galias.
Įvairių rūšių masažai:
-
- gydomasis – atliekamas gydymo įstaigose, siekiant pagerinti ligonių būklę ir savijautą;
- taškinis – tai gydymo metodas, jungiantis akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami biologiškai aktyvūs taškai;
- segmentinis – daromas poveikis odos paviršiui, gilesniems audiniams ir vidaus organams;
- higieninis – taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti.
- kosmetinis – atliekamas siekiant išlaikyti atskirų kūno dalių išvaizdą, pašalinti ir sumažinti jos defektus;
- masažas aparatais – atliekamas naudojant prietaisus ir derinamas su masažu rankomis;
-
- hidromasažas – atliekamas vandeniu ar vandens srove.
