Kineziterapija

Judesių diagnostika

Esant pusiausvyros sutrikimams kineziterapeutas parenka specialius, koreguojančius pratimus. Žmogui yra parodoma kaip tinkamai atlikti visus paskirtus pratimus, nuolatos koreguojami ir taisomi netinkami judesiai. Šis procesas vyksta tol, kol žmogus išmoksta tinkamai atlikti visas procedūras ir įsitikinama, kad toliau save gydyti jis galės ir namuose.

Koordinaciją ir jos sutrikimus nulemia:

Biomechaniniu požiūriu pusiausvyra priklauso nuo:

  • Atramos ploto ir masių centro aukščio. Kūno masės centras turi būti virš atramos ploto. Kuo didesnė atrama, tuo didesnis pastovumo laipsnis.
  • Pozos- tarpusavio dalių išsidėstymo.

Fiziologiniu požiūriu pusiausvyra priklauso nuo:

  • Pusiausvyros organų – smegenėlių, vidinės ausies;
  • Raumenų receptorių – verpstė ir goldžio aparatai;
  • Regos.

Kineziterapijos proceso metu yra ištestuojamos įvairios tiek smulkių, tiek stambių raumenų grupės. Stebima ir atasakingai vertinama pusiausvyros reikalaujanti ir nereikalaujanti koordinacija.

Prieš pradėdamas testavimo procesą, kineziterapeutas turi įvertinti paciento sugebėjimus atliekant tam tikrus judesius, veiksmus, įvertinti jo jutimus, raumenų jėgos, judesių amplitudės pokyčių buvimą ir nebuvimą.

Surinkus reikiamą informaciją pradedamas testavimo procesas, kurį sudaro specialios metodikos ir pratimai.

Kol žmogus atlieka specialius pratimus, kineziterapeutas atsakingai vertina kiekvieną judesį, atsižvelgdamas į tai:

  • Ar judesys yra teisingas, tikslus ir lengvai pakeičiamas kitu judesiu;
  • Ar judesys yra normalios trukmės;
  • Ar padidinus judesio atlikimo greitį, keičiasi judesio atlikimo kokybė;
  • Ar keičiant judesių ritmą ir kryptį nenukenčia jo kokybė;
  • Ar judesys atliekamas lengvai, be papildomų netikėtumų kūno ar jo dalių bei galūnių judesių;
  • Ar tiksliai yra suderinti kojų ir rankų judesiai;
  • Ar regėjimo funkcijos išjungimas keičia judesių kokybę;
  • Ar vienodai įsijungia į judesį abiejų kojų pusių raumenys;
  • Ar pacientas greitai nuvargsta.

Reabilitacinės priemonės. Kokias įsigyti? Jums patars mūsų specialistai! Konsultacija ir registracija vizitui tel. +370 615 55 018

Mūsų internetinėje parduotuvėje yra ergonomikos priemonės; fizioterapinės priemonės; masažinės priemonės; ergoterapinės priemonės;kineziterapinės priemonės; įtvarai; kompresinė apranga.

 

Reabilitacija

Reabilitacija, reabilitacijos procedūros

 

Reabilitacija

Procedūros ir programos reabilitacijos centre užtikrina efektyvią reabilitaciją po traumų arba operacijų, nes yra sudaromos atsižvelgiant į individualius paciento ypatumus, sveikatos būklę ir tikslus.Kartu su reabilitacijos specialistais, gydytojais kineziterapeutais, fizioterapeutais, ergoterapeutais dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, kurie padeda ne tik fiziškai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, bet ir psichologiškai nusiteikti naujam pozityviam gyvenimui.

Reabilitacinės priemonės. Kokias įsigyti? Jums patars mūsų specialistai! Konsultacija ir registracija vizitui tel. +370 615 55 018

Mūsų internetinėje parduotuvėje yra ergonomikos priemonės; fizioterapinės priemonės; masažinės priemonės; ergoterapinės priemonės;kineziterapinės priemonės; įtvarai; kompresinė apranga.

Ergoterapija – reabilitacija aktyvia veikla

Ergoterapija – tai paciento sveikatos galimybių sugrąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Kitaip sakant, ergoterapija – integracija į visuomenę, paruošimas kasdieniam ritmui, darbui, laisvalaikiui.

Ergoterapija taikoma  esant judamojo atramos aparato pažeidimams, paralyžiui, raumenų susilpnėjimui (hipotrofijai ar atrofijai), esant sąnarių sustingimui ir kontraktūroms, randams, sumažėjus jėgai, sergant nervų, psichikos ligomis. Dažniausiai ergoterapija yra skiriama pacientams po nugaros smegenų pažeidimų, po galvos smegenų traumų, po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, lūžių, galūnių traumų.

Skirstoma suaugusiųjų ergoterapija, vaikų ergoterapija.

Ergoterapijos taikymo laipsniškumą galima suskirstyti į keturias stadijas:

  • Parengiamieji metodai – tai įvairūs pratimai, siekiant užtikrinti kūno padėtį, judesių amplitudę, stimuliuoti jutimus, įtvarų taikymas, kontraktūrų profilaktika ir kt.
  • Įgalinanti veikla – gebėjimų skatinimas, siekiant atlikti tikslingą veiklą: pvz.: įvairių kaladėlių, kūgių dėliojimas, naudojimosi rūbų užtrauktukais, stalo įrankiais ugdymas bei suvokimo – motorikos įgūdžius tobulinantys pratimai. Jie neatrodo labai reikšmingi žmonėms, kad stimuliuotų didesnį susidomėjimą ar motyvaciją tikslingai veiklai, tačiau gali būti reikalingi treniruoti pacientų sensomotorikos, suvokimo ir pažintines funkcijas.
  • Tikslinga veikla – tai kasdienio gyvenimo užduotys, pvz.: valgymas, grąžinimasis, rengimasis, judėjimas, darbinė veikla ir laisvalaikio užsiėmimai. Ergoterapeutai, taikydami tikslingą veiklą, moko pacientus valgyti, apsirengti ir kitų veiklų tada, kai jiems to reikia, kai iškyla tokia būtinybė. Svarbu ne tik išmokyti pasirūpinti savimi, tačiau ir įgyti pasitikėjimo bei jausti pilnatvę.
  • Užsiėmimai – ši stadija taikoma gyvenamojoje ar darbo aplinkoje po to, kai buvo sėkmingai atlikti pritaikytoje aplinkoje, reabilitacijos įstaigoje.

Ergoterapeutas ištestuoja pacientą ir sudaro individualią programą.

Registracija tel. +370 615 55 018.

Daugiau straipsnių panašia tema:

Skip to content