Ergonomika

Mokslas, tiriantis dirbančiojo psichofiziologines galimybes, ribas ir elgesį darbo metu ir namuose, pavyzdžiui, atliekant įvairius namų ruošos darbus skaitant knygą ar ilsintis. Procedūros metu, ergoterapeutas,  gavęs informaciją:

  • Siekia sukurti optimalias darbo sąlygas (priemones ir aplinką), kurios tausotų žmogaus sveikatą, laiduotų darbo saugąir našumą.
  • Individualiai vertina paciento laikyseną sėdint, stovint, judant ir dirbant.
  • Koreguojama laikysena, koordinuojamos kūno padėtys, atsižvelgiant į paciento darbo ar kitos nuolatinės veiklos pobūdį (sėdimas darbas, fizinis darbas, namų ruoša ir kt.).
  • Konsultuoja, kaip tinkamai prisitaikyti sau darbo vietą, parenkamos tinkamiausios darbo priemonės, išmokoma teisingų bei saugių kūno padėčių dirbant skirtingose pozicijose.

Igai trunkanti nepatogi kūno padėtis vargina. Pajuntami skausmai, fizinis nuovargis, įtampa, dėl to mažėja darbo našumas ir kokybė, nukenčia sveikata.

Nauda:

  • Naudojantis ergonomikos principais ir patarimais, taupomas laikas.
  • Saugoma sveikata, didinamas darbo našumas bei kruopštumas.
  • Ergonomika padeda gerinti darbo efektyvumą, o jam pagerinti reikia trumpinti užduočių atlikimo laiką.

Ergonomikos principus naudinga žinoti tiek darbuotojams, norintiems, kad jų darbas vyktų sklandžiau, o po darbo dienos dar liktų jėgų mėgstamiems užsiėmimams, tiek darbdaviams, kuriems rūpi tai, kad darbas būtų atliktas kokybiškai, o darbuotojai jaustųsi vertinami.