„Atrodo, esi lyg ir sveikas, gali eiti į darbą. Vienintelis dalykas, kuris labai erzino – nešvarus kvėpavimas, primenantis nesuteptų durų girgždėjimą“, – pasakojo ji. Pastarasis nusiskundimas paskatino moterį apsilankyti pas gydytoją. Ši, įtarusi bakterinę infekciją, skyrė antibiotikų. Įprastai Inga vengia juos vartoti, tačiau išgąsdino gydytojos kalbos apie galimą meningokokinę infekciją ir guldymą į ligoninę. Po antibiotikų kurso I.Mockevičiūtei sveikata tik prastėjo: nors akivaizdžių ligos simptomų nebuvo, bet moterį vargino didžiulis bei nepaaiškinamas nuovargis, o sloga virto sinusitu. „Pradėjau abejoti, ar gydytoja teisingai nustatė diagnozę. Kraujo tyrimas nebuvo padarytas. Baiminausi, kad neprasidėtų plaučių uždegimas“, – tuometinius nuogąstavimus prisiminė pašnekovė.
Neįprastas masažas
I.Mockevičiūtė nusprendė apsilankyti druskų kambaryje, nors ankstesni apsilankymai ten nebuvo itin malonūs. Atrodydavo, kad druskos tik dar labiau pablogina savijautą: pradeda mušti prakaitas, užgula nosį, skauda galvą, kaista veidas. Tačiau pirmieji apsilankymai, kad ir nemalonūs, pagerino savijautą. Deja, tik trumpam. Reabilitacijos centre „Ostemeda“ Ingai buvo pasiūlyta išbandyti kvėpavimo gimnastiką druskų kambaryje ir atsikosėjimo masažą. Pastarasis moteriai patiko labiau. Atsikosėjimo masažą rankomis atlikdavo kineziterapeutė. „Kokie pojūčiai? Tai nėra SPA masažas, kur tave tik glosto. Reikia pačiam įdėti pastangų, leisti tam tikrus garsus, o per kvėpavimo gimnastiką daryti specialius pratimus druskų kambaryje. Kai kurie tariami garsai sukeldavo nemalonius pojūčius, tačiau kasdien juos tarti būdavo vis lengviau. Druskų kambario taip ir nepamėgau, bet patiko pasveikti. Dabar galvoju, kad būčiau pasveikusi ir be antibiotikų“, – svarstė pašnekovė. Ingai prireikė vos kelių procedūrų, kad savijauta stipriai pagerėtų. Jau po pirmosios procedūros ji atsisakė vaistų ir galėjo ramiai išsimiegoti, nors prieš tai dėl kosulio ir dusulio priepuolių kas naktį laukdavo, kada greičiau ateis rytas. Gana greitai atsistatė užkimęs balsas, tad bendrauti su klientais darbe buvo gerokai paprasčiau.
Moko kvėpuoti iš naujo
„Vos gimęs kūdikis pirmiausia įkvepia, todėl visi taip džiaugiasi jo verksmu. Deja, gyvenimo eigoje mūsų kvėpavimas tampa vis labiau ribotas dėl sėdimo darbo, fizinio aktyvumo stokos. Stresas spazmuoja diafragmą, kuri apima daugiau nei 70 proc. mūsų kvėpavimo. Žmonės labai retai sąmoningai skiria dėmesio savo kvėpavimui“, – pastebi reabilitacijos centro „Ostemeda“ vadovas ir gydytojas reabilitologas Andrius Stasiulis. Kai netinkamai kvėpuojama, nėra pakankamos oro cirkuliacijos, susidaro palanki terpė į organizmą prasiskverbti infekcijoms. Plaučiuose dėl virusų sukelto uždegimo pradeda kauptis sekretas, formuojasi sąaugos, o kosulys retai kada praeina be pėdsakų: kamuoja spazmai, šonų skausmai ir pan. A.Stasiulis paaiškino, kad per kvėpavimo gimnastiką specialistas tarsi iš šalies įvertina, kas vyksta su paciento kūnu, pastebi, kaip jis kvėpuoja, kokias daro klaidas. Žmogus išmokomas sugrįžti prie pirmapradžio kvėpavimo, gamtos duoto kvėpavimo pilna krūtine. „Tinkamai kvėpuojant gerėja cirkuliacija ne tik plaučiuose, raumenyse, bet ir pačiame organizme. Suaktyvinamas jo aprūpinimas krauju“, – pridūrė gydytojas.
Stiprina atsparumą
Kvėpavimo gimnastiką rekomenduojama daryti druskų kambaryje – gamtos duoti turtai panaudojami savigydai. Ten greičiau sveikstama nei įprastai. A.Stasiulis pastebi, kad druskų kambaryje žmonės dažniausiai sėdi kaip įpratę: susikaustę, susmukę, o jei dar kas nors šalia įsitaiso – dar labiau susikausto. Kvėpavimo gimnastika išlaisvina bei atveria naujas galimybes, kurias verta išnaudoti organizmui sveikti. „Tokia žmogaus natūra, kad savimi pradedame rūpintis tik susirgę. Tačiau kvėpavimo gimnastika taip sustyguota, kad žmogus gerai ją įsimena ir vėliau gali daryti vienas. Paskui atsiranda natūralus gimnastikos poreikis, net ir pasveikus. Pradedame jausti, kada kvėpavimas būna apribotas ir nesąmoningai norisi giliau įkvėpti ir iškvėpti, taip padedant sau“, – pasakojo gydytojas. Kai kvėpavimo gimnastika daroma profilaktiškai, organizmas sugeba geriau susidoroti su virusais. Išmoktus pratimus galima daryti ne tik druskų kambaryje, bet ir prie jūros, namuose. Kelios sau skirtos minutės duoda didžiulius sveikatos dividendus.
Virusai nemėgsta vibracijos
Kur slypi toji paslaptis, kad po kvėpavimo gimnastikos ir atsikosėjimo masažo gerokai greičiau pasveikstama nei įprastai? A.Stasiulis paaiškino, kad per virusų sukeltą uždegimą susidariusios medžiagos pasižymi dirginančiu poveikiu. Kvėpavimo gimnastika šioms medžiagoms leidžia greičiau pasišalinti iš organizmo, tad greičiau ir pasveikstama. Kvėpavimo gimnastika ir atsikosėjimo masažas vienas kitą papildo, padeda geriau išsijudinti ir greičiau atsikratyti nereikalingo sekreto. Gimnastikos ir masažo metu tariami kai kurie garsai gali sukelti nemalonius pojūčius.
„Tariami garsai, ypač nemalonūs, pasižymi geriausiu terapiniu poveikiu. Garsas yra vibracija, kuri persiduoda į mūsų kūną. Vibracija labai nepatinka virusams, mikroorganizmams. Jie mechaniškai suardomi“, – paaiškino pašnekovas. Kvėpavimo gimnastika efektyviai padeda sergantiems įvairiomis kvėpavimo takų, ausų, gerklės, nosies, bronchų ir plaučių ligomis. Ji palengvina atsikosėjimą, didina organizmo atsparumą, stiprina kvėpavimo raumenis. Ją galima taikyti profilaktiškai, norint užkirsti kelią ligai, vos pasireiškus pirmiesiems ligos požymiams arba norint išvengti kvėpavimo takų infekcijos pasikartojimo. Atsikosėjimo masažas stimuliuoja kvėpavimo takų funkcijas, padeda geriau atsikosėti, sumažina kvėpavimo raumenų nuovargį, gerina plaučių ir bronchų ventiliaciją, šalina spazmus, neleidžia ligai įsisenėti.
