Gydymo metodas, kurį rekomenduoja gydytojai onkologai. Apie Limfedemą.

Limfedema – limfos apytakos sutrikimas, kuris nulemia limfos sąstovį pakenktuose audiniuose. Šis sutrikimas dažnai atsiranda po įvairių chirurginių intervencijų: plastinių, odontologinių, onkologinių operacijų. Tačiau taip gali nutikti po uždegimo, nėštumo metu, lėtinių venų nepakankamumo, traumos ar net vabzdžio įgėlimo. Limfinės sistemos sutrikimo išraiškų yra daug (dažnos virusinės infekcijos, lėtinis nuovargis, egzema, rožė, prostatos ir širdies ligos). Viena iš pasekmių yra sutinusios galūnės/ė, kuomet limfos skystis ima kauptis , negalėdamas tinkamai drenuotis. PASEKMĖS: nekoreguojant limfinės sistemos sutrikimų galūnės tinsta, oda plečiasi,išplonėja, atsiranda žaizdos-vadinamoji „Rožė”.Vėlesnėse stadijose formuojasi fibrozinis audinys, dar kitaip tariant tankėja ir randėja poodinis audinys, kurį koreguoti praktiškai neįmanoma. Negana to, organizme ima kauptis toksinai, dėl to kenčia inkstai, o žmogus jaučia galvos skausmą, pykinimą, silpnumą.

LIMFEDEMĄ GALIMA KONTROLIUOTI

Kai žmogui suardomas limfos audinys, limfą tenka drenuoti dirbtinai. Jei nesuteikiama pagalba, po ilgesnio laikotarpio formuojasi limfedema: galūnė prisikaupia skysčių, stipriai pasikeičia jungiamasis audinys. Jis sukietėja, daugėja randų. Vėliau prasideda negrįžtami procesai. Mūsų kūno skysčiai, tame tarpe ir limfa, paklūsta gamtos dėsniams – šiuo atveju, žemės traukos. Limfagysliai stumia bei traukia visus skysčius į viršų. Per operaciją ši sistema suardoma. Priklausomai nuo onkologinės ligos išplitimo, būna pašalinami limfmazgiai, išdraskomos limfamazgės, tad sutrinka natūrali limfos pumpavimo funkcija. Pacientams dažniausiai aparatinis limfodrenažas, tačiau aparatas neatsižvelgia į konkrečią paciento būklę, tad skystis tiesiog teliūškuojamas iš vienos pusės į kitą, taip dar labiau suardant pažeistas limfagysles. Po procedūros žmogus gal ir pajaučia trumpalaikį pagerėjimą, bet ilgalaikio rezultato nėra. Vokiečiai ir amerikiečiai šioje srityje yra pasiekę puikių rezultatų, limfedemos gydyme. Jų patirtimi naudojamasi pasaulio praktikoje. Mūsų reabilitacijos centro specialistai taip pat vadovavosi šiomis rekomendacijomis ir dirbdami pasiekia gerų rezultatų.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro „Ostemeda” gydytojas Andrius Stasiulis

Statistiškai Europoje net 47 proc. žmonių limfinė edema išsivysto dėl onkologinių susirgimų arba vėžio gydymo. Vėžiu sergančių žmonių daugėja, tad daugėja ir kenčiančių nuo limfedemos.
Mūsų kūno skysčiai, tame tarpe ir limfa, paklūsta gamtos dėsniams – šiuo atveju, žemės traukos. Limfagysliai stumia bei traukia visus skysčius į viršų. Per operaciją ši sistema suardoma. Priklausomai nuo onkologinės ligos išplitimo, būna pašalinami limfmazgiai, išdraskomos limfamazgės, tad sutrinka natūrali limfos pumpavimo funkcija. Pacientams dažniausiai taikomas aparatinis limfodrenažas, tačiau aparatas neatsižvelgia į konkrečią paciento būklę, tad skystis tiesiog teliūškuojamas iš vienos pusės į kitą, taip dar labiau suardant pažeistas limfagysles. Po procedūros žmogus gal ir pajaučia trumpalaikį pagerėjimą, bet ilgalaikio rezultato nėra. Vokiečiai ir amerikiečiai šioje srityje yra pasiekę puikių rezultatų, gydant limfostazę. Jų patirtimi naudojamasi pasaulio praktikoje. Mūsų reabilitacijos specialistai taip pat vadovavosi šiomis rekomendacijomis ir dirbdami pasiekia gerų rezultatų. Sergnatiemslimfostaze, priklausomai nuo konkrečios situacijos, mes taikome specifinių procedūrų kompleksą: teisingai rankomis atliekamą manualinį limfodrenažą, tvarstymą, specialias kojines arba rankoves, kurios padeda reguliuoti limfostazės procesą. Specialistas tam tikrais judesiais limfą nukreipia sveikų, nepažeistų audinių link, taip skatindamas atsarginių limfmazgių išsiplėtimą. Jų dėka organizmas išnaudoja turimus resursus. Po operacijos visas limfos cirkuliacijos procesas būna sutrikęs, tad tvarstymas neleidžia limfai pritekėti į pažeistas limfagysles ir jos turi galimybę šiek tiek atsistatyti. Žinoma, pašalintų limfagyslių mes nesugrąžiname, tačiau minėtos procedūros padeda geriau jaustis. Galūnių apimtys gerokai sumažėja, dingsta intoksikacijos požymiai: šaltkrėtis, pykinimas, galvos svaigimas, silpnumas. Jei pacientas laikosi gydymo rekomendacijų, laiku atlieka paskirtas procedūras, galima priartėti ir prie buvusių apimčių lygio.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas:

-Dažnai galvojama, kad išgydžius vėžį, visos kitos problemos – ne tokios svarbios. Bet jeigu jos užleidžiamos, žmogus tampa neįgalus arba liga vėliau sunkiai pasiduoda gydymui. Tad pacientui ir po to būtina kompleksinė pagalba.
Jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai pusei jų vėliau reikalinga reabilitacija, padedanti sugrįžti į normalų gyvenimą. Kuo radikalesnė operacija, tuo daugiau limfmazgių šalinama, siekiant pašalinti visas metastazes. Tada sutrinka limfos apytaka ir susidaro sąstovos kojoje arba rankoje. Stengiamės infomuoti pacientus, kas gali nutikti po operacijos, ypač jeigu matome, kad jis gali susidurti su panašiomis problemomis. Bet būna pacientų kurie negauna tokios informacijos.
Limfostazė buvo gydoma ir anksčiau, tik gal trūko naujesnių gydymo būdų ar žinių, supratimo, kaip spręsti šią problemą. Smagu, kad atsiranda iniciatyvos, padedančios palengvinti pacientų būklę, sumažinti jų neigalumą bei pašalinti neigiamas onkologinių operacijų pasekmes.