Netoleruoja kiaušinių
38 metų Ramunė maisto netoleravimo tyrimą atliko prieš penkerius metus, laukdamasi pirmagimės. Klaipėdietė didelių sveikatos bėdų neturėjo, tačiau susidomėjo reabiliatcijos centre „Ostemeda” pasiūlyta naujove. „Tuomet toks tyrimas kartu su dietologo konsultacija kainavo kelis šimtus litų. Nepigu, bet laukiausi planuoto, ilgai laukto vaiko, tad natūralu, kad jam norėjosi duoti visą, kas geriausia”, – prisiminė moteris. Kraujo tyrimo rezultatai parodė, kad iš beveik 50 produktų Ramunė stipriai netoleruoja vienintelio – anakardžių riešutų. Jų atsisakyti nebuvo sudėtinga, nes ir iki tol jų nemėgo. Tarp vidutiniškai netoleruojamų produktų atsidūrė vieni mėgstamiausių – ryžiai ir kiaušiniai. Moteris juokavo, kad pastaruosius abu su vyru galėtų valgyti vos ne kasdien, o sekmadienio pusryčiai be kiaušinienės buvo tiesiog neįsivaizduojami. Silpnai netoleruojamų produktų sąrašas buvo kur kas ilgesnis. Jame atsidūrė kviečiai, avižos, kukurūzai, bulvės, mielės, riešutai, citrusiniai vaisiai, jūrų gėrybės. Tarp išvardytų produktų nemažai buvo tokių, kuriuos moteris taip pat labai mėgo.
Ignoravo kūno signalus
Pamačiusi tyrimo rezultatus, Ramunė įsitikino, kad kartais pats organizmas sufleruoja, kokių produktų geriau vengti. Tačiau į kai kuriuos kūno siunčiamus signalus tiesiog numojama ranka. Jau anksčiau ji pastebėdavo, kad pavalgius bulvių, ryžių ar mielinių patiekalų skrandis apsunkdavo, pradėdavo varginti nemalonūs pojūčiai ar net skausmai. Bet kadangi jie gana greitai praeidavo, negalavimų nesureikšmindavo. Kai organizmo reakcija į maistą būna stipri ar vidutinė, šių produktų siūloma atsisakyti mažiausiai trims mėnesiams. Silpnos reakcijos produktus rekomenduojama valgyti pakaitomis, bet tarp to paties produkto valgymo daryti kelių dienų pertraukas. Ramunė prisiminė, kad persiorientuoti ir pakeisti mitybą nebuvo lengva. Iš valgiaraščio kuriam laikui sunkiausia buvo išbraukti ryžius, jūrų gėrybes, greipfrutus, nuo studentiškų laikų mėgtas bulves. Žinoma, liūdniausia buvo dėl kiaušinių. Nuolat tekdavo skaityti maisto etiketes, kur nebūtų kiaušinių, atidžiai planuoti valgiaraštį, žiūrint, kad nesikartotų netoleruojami produktai. „Ištempiau mėnesį. Paskui vis tiek pradeda trūkti mėgstamų produktų. Vien ką reiškia prieš Kalėdas atsisakyti mandarinų, kuriais kvepia darbovietė, namai. O kur dar šventės be pyragų?! Taip po truputį vadžias atleidau”, – prisipažino pašnekovė. Anksčiau darytą maisto netoleravimo tyrimą Ramunė prisiminė beveik po dviejų metų, kai paaiškėjo, kad pirmąjį gimtadienį atšventusi dukra yra alergiška kiaušiniams. Nuo jų mergaitei stipriai išberdavo visą kūną. Kai laukėsi antrojo vaiko, Ramunė gerokai apribojo kiaušinių ir kitų netoleruojamų produktų valgymą. Pastangos, atrodo, pasiteisino – antroji dukra auga sveika.
Painioja su alergija
„Maisto netoleravimas – ne tas pats, kas alergija. Negaliu patvirtinti, kad visais atvejais tai padės, nes polinkį į alergiją nulemia genetiniai faktoriai, aplinka. Tačiau, be abejo, mamos mityba nėštumo ir maitinimo krūtimi metu turi didelės reikšmės”, – išklausiusi Ramunės istoriją, pakomentavo gydytoja Jūratė Orlauskienė, atstovaujanti Jungtinės Karalystės laboratorinės diagnostikos gamintoją CNS ltd. Tačiau ji pridūrė, kad mitybos korekcija pagal maisto netoleravimo tyrimo rezultatus pagerina savijautą, padeda organizmui kovoti su lėtinėmis ligomis, sureguliuoti svorį be alinančių dietų. J.Orlauskienė pastebi, kad gana dažnai maisto netoleravimas painiojamas su alergija. Pastaroji, susijusi su greito tipo imuninėmis organizmo reakcijomis, pasireiškia greitai: suvalgius alergizuojančio produktų iškart išberia, prasideda sloga, astmos priepuolis ar pasireiškia kiti požymiai. Maisto netoleravimas sunkiau diagnozuojamas, nes jo priežastys gali būti įvairios, o požymiai pasireiškia iš lėto. Tą patį produktą galima valgyti ir nieko nejausti, bet pradėjus jį vartoti dažniau ar didesniais kiekiais, jau pasireiškia kokie nors požymiai. Jie gali būti panašūs į alergijos. Bet dažniau maisto netoleravimo požymių būna daugiau ir įvairesnių: galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pilvo diegliai. Maisto netoleravimą gali sukelti ir fermentų trūkumas, pavyzdžiui, kai žmogus netoleruoja fruktozės, histamino ar pieno laktozės. Įsijautrinimą maistui rodo ir padidėjęs imunoglobulinų G lygis prieš tam tikrus maisto produktus.
Lengvina migreną
„Imunoglobulinas G, apsaugantis organizmą nuo infekcijų, neutralizuojantis toksinus, dalyvauja lėto imuninio tipo reakcijose. Jeigu tokių imunoglobolinų prieš maisto baltymus susidaro nedaug, kitos imuninės ląstelės juos suardo, tad jei nedaug suvalgėme netoleruojamo maisto, organizmas su juo susitvarko. Bet jei dažnai valgome maistą, prieš kurį organizmas kovoja, gamindamas šiuos imunoglobolinus G, jie kaupiasi ir sudaro konglomeratus. Jie prišaukia kitas uždegimines ląsteles. Antikūnai kaupiasi ten, kur jau yra sveikatos problemų”, – aiškino gydytoja.Pavyzdžiui, linkusį į odos bėrimus žmogų po netinkamo maisto gali dar labiau išberti, po didesnių fizinių krūvių gali pradėti skaudėti sąnarius. Sergantiems migrena būdingas kraujagyslių labilumas, kurį dar labiau padidina valgomas netinkamas maistas. Pasak J.Orlauskienės, padaryta nemažai klinikinių tyrimų, patvirtinančių, kad atsisakius netoleruojamo maisto, suretėja migrenos priepuolių arba jie palengvėja. Sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, mitybos pakoregavimas ir netoleruojamų produktų atsisakymas pagerina savijautą. „Jau esama duomenų, kad padidėjęs žarnyno pralaidumas, uždegimas ir su imunoglobulinais G susiję įsijautrinimas maistui turi reikšmės depresinei nuotaikai ir psichinėms ligoms”, – pridūrė ji.
Kovoja su maistu
Gydytoja maisto netoleravimu patarė pasidomėti tiems, kurie skundžiasi žarnyno problemomis: maisto nevirškinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, dirgliosios žarnos sindromu, graužančiu rėmeniu. „Visos organizmo reakcijos, susijusios su imunoglobolinų G gamyba, prasideda žarnyne. Čia plačiai išplitusi imuninė sistema. Tad jeigu maistas sukelia nepageidaujamas imunines reakcijas, žalojamos žarnyno ląstelės. Jos negali tinkamai atlikti savo funkcijų. Prasideda užburtas ratas: vykstant žarnyno pažeidimui, padidėja jo pralaidumas, blogiau suvirškinti maisto baltymai prasiskverbia į kraujotaką. Nesuvirškintos molekulės, patekusios į kraują, priimamos kaip svetimos ir organizmas pradeda prieš jas kovoti. Organizmas, užuot kovojęs su virusais, kovoja su maistu”, – aiškino pašnekovė. Tokiais atvejais žmogus gali dažniau sirgti peršalimo ligomis, blogėja bendra savijauta, gali kamuoti galvos skausmai, nuovargis ar virškinimo sutrikimai. Pasak gydytojos, be tyrimo būna sunku atsekti, būtent kokio maisto organizmas netoleruoja. „Kiekviena liga turi daug priežasčių, tarp kurių nebūtinai yra alergizuojantis ar netoleruojamas maistas. Bet mitybos koregavimas yra didžiulė pagalba organizmui, kad jis tinkamai funkcionuotų”, – mano pašnekovė.
Geriau nei dieta
J.Orlauskienė atkreipė dėmesį, kad apie dažnai valgomą netinkamą maistą išduoda kūno svoris. „Gal žmogus per daug valgo, užkandžiauja arba valgo per daug kaloringus produktus, neturi valios. Net fiziologiškai pagrįsta, kad netvarkinga mityba sutrikdo sotumo ir alkio hormonų pusiausvyrą, insulino apykaitą. Kai mažiau valgoma uždegimą palaikančių produktų, gerėja hormonų, gliukozės, insulinio gamyba ir apetito reguliacija, tad tampa lengviau kontroliuoti svorį”, – aiškino gydytoja. Pasak pašnekovės, laikytis mitybos pagal maisto netoleravimo tyrimą yra daug lengviau nei trumpalaikės ribojančios dietos. Be to, žinome, kad po pastarosios svoris vėl sugrįžta. „Nustačius netoleruojamus produktus, jų nevalgyti rekomenduojama tik 2-3 mėnesius, kad organizmas galėtų pailsėti, apsivalyti. Tačiau tų produktų nereikia atsisakyti visam gyvenimui, kaip būna sergant alergija. Kai žinai, kad tas produktas nėra draudžiamas, psichologiškai lengviau. Svarbiausia tuo nepiktnaudžiauti”, – pasakojo gydytoja. Be to, netoleruojamų produktų atsisakymas ir jų keitimas kitais įneša daugiau įvairovės ir kūrybiškumo. Su tyrimo atsakymu būna pateikiamos rekomendacijos, kuo galima keisti dažniausiai netoleruojamus produktus, kad mityba išliktų pilnavertė. Tarp dažniausiai netoleruojamų produktų patenka tie, kurie sukelia greitas alergines reakcijas.
Netrūksta apsišaukėlių
Pastaruoju metu siūloma daug įvairių tyrimų, vadinamų „maisto netoleravimu”: ištyrimas kompiuteriu, virgulėmis, pagal kraujo grupę ir panašių. J.Orlauskienės manymu, šie tyrimai su maisto netoleravimu neturi nieko bendro, išskyrus panašų pavadinimą.
„Maisto netoleravimas – įsijautrinimas maistui diagnozuojamas, kai tiriant kraują nustatomas su maistu susijusių imunoglobulinų G lygis. Tad prieš pasirinkdami tyrimą, pasidomėkite jo metodika ir patikimumu”, – patarė gydytoja.
Dažniausiai netoleruojami produktai:
pienas/kviečiai/kiaušiniai/ankštiniai/glitimas/riešutai/vėžiagyviai/soja
Andrius Stasiulis, reabilitacijos klinikos „Ostemeda” fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas:
– Lėtinės alerginės reakcijos organizme didina pralaidumą žarnyne, dėl to formuojasi sąstovis, kaupiasi veninis kraujas, limfa. Būtent dėl šios priežasties keičiasi dubenyje esančių organų, stuburo, paties dubens biomechanika. Tai gali provokuoti nugaros, sprando skausmus. Jų koregavimas glaudžiai susijęs su mityba. Šiuo atveju fizioterapinės ar kitos reabilitacijos procedūros turi tik laikiną efektą. Lėtinės alerginės reakcijos gali turėti įtakos ne tik žarnynui, bet ir kvėpavimo sistemai: atsiranda slogos, sinusitai, ilgai trunkantys kosuliai, nosies užgulimas. Visa tai apsunkina bendrą sveikimo procesą. Vaistai silpnina simptomus, bet priežastys lieka neišspręstos. Tad sveika mityba labai svarbi. Žmonės vartoja daug vaistų nuo nugaros, galvos skausmų, nors sutvarkius mitybą būtų pasiektas daug greitesnis ir geresnis rezultatas.
Visas straipsnis: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/vietoj-virusu-organizmo-kova-su-maistu-845430
Registracija maisto netoleravimo tyrimui tel. +370 615 55 018.
