Homeopatiniai preparatai turėtų būti traktuojami ne kaip medžiagos, o kaip informaciniai signalai, vibracijos, nuskaitomos nuo augalų, mineralų, bakterijų kultūrų ar kitų informacijos nešėjų.
Šiuos signalus galima išmatuoti jautriais prietaisais, persiųsti laidais, elektromagnetinėmis bangomis, šviesa. Todėl homeopatija šiandien yra oficialiai pripažinta medicinos šaka, o kai kuriose Europos valstybėse homeopatinio gydymo išlaidas apmoka privačios draudimo bendrovės.
Siunčiamo signalo ar vibracijos veikimas yra visiškai kitoks nei įprastinių cheminių preparatų. Homeopatiniai preparatai veikia greitai ir iš karto – nereikia laukti, kol jie bus pasisavinti ir nunešti su krauju į reikiamą vietą.
- Homeopatinių preparatų signalai aktyvina organizmo reakcijas, o ne atlieka darbą už jį. Prie jų nepriprantama, jie nesukelia alerginių reakcijų, juos gali saugiai vartoti naujagimiai, besilaukiančios mamos ir vyresnio amžiaus žmonės.
- Homeopatinius preparatus nesunku atskirti nuo žolinių ir kitų analogų – šalia pavadinimo rasite raides su skaičiais (6D, 30C, 200K), nurodančiais vaisto potencialą. Kuo jis aukštesnis, tuo gilesnį ir ilgiau trunkantį poveikį turi preparatas.
- Visus homeopatinius preparatus išbando sveiki savanoriai.
Konsultacijos metu homeopatas tiria pacientų negalavimus, reakcijas, jas sukėlusias situacijas ir kuo pacientas skiriasi nuo kitų, sergančių ta pačia liga.
Homeopatija pripažįsta žmogų kaip visumą. Homeopatas parenka tokius preparatus, kurie labiausiai tinka pacientams. Simptomams palyginti dažniausiai naudojami tam skirti žinynai ar kompiuterinės programos. Homeopatinis preparatas gali būti parinktas naudojant įvairias testavimo metodikas, pavyzdžiui, VEGA testą. Šiandien homeopatija yra medicinos mokslo šaka, o ne gydymas žolelėmis, kurį kadaise naudojo mūsų senoliai.