Ligoninėje 35 metų moteriai padarė rentgeno nuotrauką, lūžių nebuvo, tad ji buvo išleista gydytis namo. Dvi savaites Dalia pragulėjo namuose, slaugoma trylikamečio sūnaus. Moteris jautė, kad kojos kasdien vis labiau stiprėja, tačiau kūnas reikalavo poilsio – norėjosi tik gulėti. Neklausė ir kairioji ranka, kurios ji negalėjo pakelti. Po dviejų savaičių apžiūrėjęs traumatologas įtarė raiščių pažeidimą. Gydytojas patarė laikyti koją įtvare, o ranką pasirišti, taip pat kuo mažiau judėti ir pasirodyti po penkių savaičių.
Tačiau praėjus kelioms dienoms po apsilankymo pas traumatologą ir stengiantis laikytis jo nurodymų, Dalios savijauta prastėjo: buvo sunku stovėti ar sėdėti, kvėpuoti, prasidėjo stuburo ir dubens skausmai. Šiuos nemalonius pojūčius lydėjo prastas miegas bei dingęs apetitas.
Choreografe dirbanti bei judesio poveikiu kūnui besidominti Dalia spėjo, kad dėl traumos „persiskirstė” kūno svoris – organizmas taip stengėsi apsaugoti pažeistas kūno dalis. Parišta kairioji ranka stipriai tirpo, tad moteris nusprendė jos neberišti. Ji jautė, kad kūnas silpsta ir pats nebesusitvarko su traumos padariniais.
Pagerėjo po pirmo karto
Netradicine medicina besidominti klaipėdietė nusprendė ieškoti kiek kitokios pagalbos. Taip moteris atsidūrė uostamiesčio reabilitacijos klinikoje „Ostemeda”
Pacientę išsamiai apžiūrėjęs fizinės medicinos ir reabilitcijos gydytojas, osteopatijos daktaras, masažo ir manualinės terapijos specialistas Andrius Stasiulis pastebėjo, kad ji gerokai nukentėjo po avarijos. Nesvarbu, kad nelūžo nė vienas kaulas.Paaiškėjo, kad kairioji ranka sunkiai pakluso dėl sutrenkto raumens, pažeisto peties sąnario bei galimų nervų pakitimų. Nuo smūgio nukentėjo stuburas, galva, vidaus organai. Jau po pirmojo A.Stasiulio gydymo seanso, moteriai tapo lengviau kvėpuoti, jigalėjo sėdėti tiesiai. Klinikoje moteris pradėjo lankytis kasdien. Čia jos laukdavo įvairios procedūros. Jauna moteris įsitikinusi, kad sveikti jai padėjo ne tik tai. „Klinikoje pacientų visuomet laukia šilta arbata. Po ar prieš procedūrą plačiame registratūros televizijos ekrane stebėdavau besikeičiančius gamtos vaizdus, skambant ramiai muzikai. Nežinau kodėl, bet galėjau į juos spoksoti nežinia kiek. Atrodo, tai irgi buvo gijimo proceso dalis”, – prisiminė pašnekovė.
Grįžusi namo panašių, ramybę teikiančių filmukų moteris susirado internete.
Dėmesys irgi gydo
„Žmogiškas dėmesys, domėjimasis mano savijauta, įdėmus išklausymas kiekvieno nusiskundimo ar tiesiog nerimo – tai paprasti dalykai, kurie labiausiai gydo, – įsitikinusi Dalia. – Nežinomybė, nepažįstami pojūčiai, atsiradę po sutrenkimo gąsdina labiausiai. Todėl labai svarbu, kad kažkas ramiai papasakoja, kas vyksta tavo kūne, tuomet skausmą lengviau priimti ir su juo būti”. Nuo mažens bijančiai skausmo, ligoninių bei medikų moteriai toks dėmesys buvo itin svarbus. Jos manymu, išklausymas bei įsiklausymas, rūpestis ir pagarba turėtų būti sudedamoji gydymo dalis bet kurioje gydymo įstaigoje. Tačiau nūdiena neretai būna kitokia – ne vienam pacientui susidaro įspūdis, kad gydytojui jis tik trukdo. „Dirbdama mokytoja įsisąmoninau vieną tiesą – negali kito žmogaus nieko išmokyti. Jis išmoksta pats. Tas pats su gydymu. Neįmanoma kito pagydyti, žmogus gyja, sveiksta, stiprėja pats. O aplinka tik padeda arba ne. Man padėjo”, – šypsosi po traumos vis labiau atsigaunanti Dalia. Jau po poros savaičių gydymo moteris jautėsi sustiprėjusi, galinti laisviau judėti. Pašnekovė džiaugiasi paklausiusi savo vidinio balso ieškoti kiek kitokio gydymo. Jauna moteris tikisi, kad profesionali specialistų pagalba ateityje padės išvengti galimų rimtų sveikatos problemų dėl širdies, stuburo, skrandžio ar galvos sutrenkimo.