Apsaugo nuo traumų

V.Anužis įsitikinęs, kad dviratininkui svarbi tinkama apranga. Važiuojant tenka atlaikyti temperatūrų skirtumus, kurie dėl blogai pasirinktų drabužių gali prišaukti negalavimus.

Minant dviratį reikėtų vengti plevėsuojančių drabužių, kurie gali įsipainioti į grandinę arba už jų užkliūti pro šalį važiuojantysis. Kaip tinkamą pavyzdį gydytojas paminėjo profesionalius dviratininkus, kurie važinėja prigludusia apranga.

Gydytojas patarė pasirūpinti kaklo apsauga – užsirišti nors šalikėlį. Dažnai važiuojant dviračiu neapsaugotas kaklas prišaukia nemalonius šios srities negalavimus.

Pasak V.Anužio, pirštinės dviratininkui reikalingos ne tam, kad būtų patogu laikyti vairą, – šis aksesuaras apsaugo nuo traumų griūvant. Sužaloti delnai ilgai ir skausmingai gyja.

Specialias pirštines ypač patariama nešioti pradedantiems dviratininkams. Jos taip pat sumažina neigiamą vibracijos poveikį sąnariams.

„Kol pas mus gydymas santykinai yra nebrangus, galima važiuoti ir be šalmo”, – ironizavo medikas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo užsieniečius, kurie neignoruoja šios apsaugos priemonės. Šalmai apsaugo nuo sunkių traumų.

Traumos priežastis gali būti ne tik paties neatsargus judesys, bet ir aplinkinių klaidos.

Be telefono ir ausinukų

Jei būtų V.Anužio valia, dviratininkams jis uždraustų važiuojant kalbėti telefonu arba būti su ausinukais – tokios situacijos itin pavojingos. Važiavimas viena ranka gali sudaryti avarinę situaciją, o dėl ausinukų galima neišgirsti pavojaus signalo.

„Kam gamtoje reikalingas ausinukas? Tegul klausosi paukščių čiulbėjimo”, – nesupranta medikas.

O be to, ausinukai, pasak mediko, kelia pavojų sveikatai. Tarp ausinuko ir ausies būgnelio susidaro stovinčio oro tarpas. Tai ideali vieta kauptis infekcijai.

Mesti svorį nepadeda

Nors dažnas dviratį pasirenka norėdamas atsikratyti nereikalingų kilogramų, tačiau V.Anužis įspėjo, kad šie lūkesčiai ne visada pasiteisina.

„Iš pradžių organizmas nenaudoja tų riebalų, kurių norėtume atsikratyti”, – įspėjo jis.

Jei dviračiu važiuojama trumpiau nei 45 minutes, nereikalingų kilogramų nepavyks atsikratyti. Toks svorio metimas efektyvus tik tuomet, jei važiuojama daugiau nei valandą vienodu ritmu ir be pertraukų.

Važinėtis dviračiu reikėtų ne rečiau kaip kas antrą dieną.

Komentaras

Andrius Stasiulis

Reabilitacijos centro „Ostemeda” osteopatijos, manualinės terapijos, reabilitacijos gydytojas

Dviračių traumos dažnai būna kompleksinės, kai pakenkimai nustatomi keliose vietose. Dviratininkams dažnai nukenčia riešai, plaštakos, dilbiai ir keliai. Klaidingai galvojama, kad išgijus po lūžio nelieka pasekmių. Tačiau kaulo lūžis parodo, kad organizmas išsėmė visas kompensacines savybes: sausgyslių, raiščių, sąnarių pasipriešinimą. Traumuota vieta greičiau pavargsta, reaguoja į orų permainas, gali tinti.

Kartais net sugijus lūžusiems kaulams tarp jų išlieka mikroskopiniai poslinkiai. Tad tam tikri judesiai tampa skausmingi arba apriboti. Pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų skauda, o leidžiantis ne, arba atvirkščiai. Dalis pakenkimų atsiranda dėl fiksacijos – po operacijos ar sutvirtinimo gipsu lūžio vietoje sumažėja raumenų jėga, raiščių paslankumas, sutrinka sąnario lankstumas. Tai svarbu atkurti bei sustiprinti raumenis.

Riešas sudarytas iš lanku išsidėsčiusių aštuonių kauliukų, tarp kurių praeina gyvybiškai svarbūs nervai ir kraujagyslės. Dėl įvykusių pokyčių po traumos pradeda formuotis lėtinis uždegimas, galintis sukelti tunelinį sindromą. Jis pasireiškia rankų tirpimu, skausmu net esant ramybės būsenos. Skausmas praeina tik pradėjus judinti ranką.

Po traumos sąnarys išsikreivina, tad viena pusė nusidėvi labiau nei kita. Šioje vietoje formuojasi potrauminė artrozė. Tad būtina atstatyti kaulus, kad jie normaliai judėtų. Po smūgio dėl išsiliejusio kraujo traumos vieta tampa mažiau paslanki, raumuo blogiau susitraukinėja ir nedirba pilnu krūviu. Tad būtina juos sustiprinti.

Pratimas po pasivažinėjimo dviračiu

Važiuojant dviračiu stuburui tenka nemažas krūvis. Tad grįžus namo patariama atsigulti ant grindų ir pagulėti 10–15 minučių sulenkus kelius, kad stuburo slanksteliai grįžtų į normalią padėtį. Kelius reikėtų pasukti į vieną pusę, į kitą, galvą pakreipiant priešinga kryptimi.

Pagalba nesunkiai susižalojus

Nusibrozdinus traumuotą vietą patariama išvalyti, patepti antiseptiku ir duoti ramybę. Jei traumuota galūnė, ją reikėtų pakelti aukščiau, kad neskaudėtų ir nesutintų. Ant sumuštos vietos patariama uždėti šaltą daiktą.